Vakar nuo vidurdienio šimtai alytiškių skubėjo į buvusią darbovietę – bankrutuojančią bendrovę „Alytaus tekstilė” – atsiimti ilgai lauktų įspėjimų dėl atleidimo iš darbo.
Pagaliau ilgus mėnesius trukęs laukimas baigėsi ir prasidėjo „Alytaus tekstilės” bankroto procesas, kurį vykdo UAB „Baklis”.
Šiai bendrovei bankroto administravimas pavestas Apeliacinio teismo nutartimi, atsižvelgus į kreditorių prašymą. Anksčiau Kauno apygardos teismas bankroto administratoriumi buvo paskyręs fizinį asmenį Romualdą Pinkovskį, tačiau jo kandidatūra netenkino visų kreditorių.
„Pirmiausia pasirūpinsime laukimo ir nepriteklių kamuojamais žmonėmis,” – žadėjo bankrotui vadovaujantis „Baklio” įgaliotas asmuo Rimgaudas Jacevičius.
Iš pradžių įspėjimai, paskui – pinigai
Įspėjimai bus įteikti 1090 darbuotojų, o prabėgus 15 darbo dienų nuo įteikimo, lapkričio 19-ąją, tekstilininkai gaus atleidimo lapelius, kuriuose bus nurodyta, kokia pinigų suma jiems bus išmokama. Į šią sumą įeis nesumokėtas atlyginimas, išeitinės kompensacijos, atostoginiai ir pinigai už prastovas.
„Žmonėms pageidaujant, jie bus atleidžiami per vieną ar tris dienas”, – teigė R.Jacevičius.
Įspėjimai turi būti įteikti per tris dienas, tačiau jau dabar neabejojama, kad nepavyks to padaryti, nes kai kurie žmonės yra išvykę ir jiems teks siųsti registruotus laiškus. Todėl gali užtrukti duomenų perdavimas Garantiniam fondui, iš kurio tekstilininkams bus išmokėta dalis pagal įstatymus priklausančių pinigų, kartu ir išeitinė kompensacija už du mėnesius.
Likusi dalis pinigų bus išmokėta išpardavus visą įmonės turtą.
R.Jacevičiaus nuomone, bendrovės turtą iš materialiai atsakingų asmenų tikimasi perimti per kelias savaites. Tada ir paaiškės, ar jo vertė sutampa su įmonės balanse nurodytąja.
Kauno apygardos teismas nustatė, kad „Alytaus tekstilės” kreditoriniai įsipareigojimai beveik 42 mln. litų (iš kurių 38 mln. pradelsti), o įmonės turto balansinė vertė beveik 68 mln. litų.
Atėję atsiimti įspėjimo lapelių vieni tekstilininkai džiaugėsi, kad pagaliau atgaus uždirbtus pinigus (kai kurie atlyginimų nėra gavę nuo balandžio mėnesio) ir galės pradėti naują gyvenimo etapą, kiti tramdydami ašaras prisiminė bendrovėje prabėgusius dešimtmečius, treti piktinosi Vyriausybe, leidusia įmonei bankrutuoti.
Nesitikėjo tapti nereikalingos
Nors bankroto grėsmė virš bendrovės sklandė ne vienus metus, daugelis joje dirbusių žmonių tvirtino nesitikėję, jog tai taps realybe. Todėl buvusios verpėjos, audėjos ir kitos darbuotojos itin sunkiai išgyvena šį laikotarpį.
Moterims skaudžiausia, kad jos pasijuto niekam nereikalingos, paliktos be pragyvenimo šaltinio, nors iki pensijos dar likę ne vieni metai. Anot tekstilininkių, tik kalbama, kad bus jomis pasirūpinta. Tikrovė daug rūstesnė – pusamžės moterys, turinčios specifines specialybes, kitų darbdavių nelabai tedomina.
„Jei pažiūrėjęs į mus darbdavys sutinka priimti į darbą, tai žvilgtelėjęs į pasą atsisako šios minties. Kitiems užkliūva sveikata”, – nemato perspektyvų susirasti darbą kai kurios alytiškės, bet džiaugiasi, kad gavusios pinigus galės ramiai praleisti nors šildymo sezoną.