Siūlymui naikinti neakivaizdines studijas studentai nepritaria

Nuolatinių diskusijų objektu tampa ne tik dieninių, bet ir neakivaizdinių bei vakarinių studijų sistema. Kaip vieną iš reformos būdų, turinčių pagerinti studijų kokybę, studentų atstovai siūlo panaikinti neakivaizdines bei vakarines studijas, o vietoj jų įdiegti dalines dienines studijas.

Minusas – neapibrėžtumas

Pagal vieną iš siūlymų, dalines dienines studijas pasirinkęs studentas diplomą galėtų gauti tik tokiu atveju, jeigu per neapibrėžtą laiką surinktų universiteto studijų programoje nustatytą kreditų skaičių.

Kaip teigė Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas, šios studijos būtų patogesnės dirbantiems studentams.

„Studentas, pasirinkęs dalines dienines studijas, per semestrą galėtų pasirinkti vieną ar du studijuojamus dalykus. Tačiau toks studijų būdas yra daug brangesnis už neakivaizdines studijas.

Be to, turėtų būti apibrėžtas laikas, per kurį studentas turėtų surinkti konkretų kreditų skaičių, nes pagal dabartinį siūlymą dalinės dieninės studijos galėtų trukti net 10-15 metų. O juk žinios sensta, tad kaip mes galėsime studentui įteikti diplomą už prieš dešimtmetį išlaikytus egzaminus?“ – retoriškai klausė prorektorius.

Pailsi nuo namų ruošos

Patys kalbinti neakivaizdininkai studentų atstovų siūlymą vertina skeptiškai, ir mano, kad tokia studijų sistema turėtų išlikti ateityje kaip esą geras mokymosi būdas dirbantiems studentams.

„Nemanau, kad derėtų panaikinti neakivaizdines studijas, nes šitaip studijuojant yra daug patogiau dirbti ir mokytis. Be to, darbdaviai patys suinteresuoti, kad studentas tobulėtų ir įgytų naujų žinių“, – pasakojo Malūnininkų g. bendrabutyje gyvenanti slaugos specialybės trečio kurso studentė.

Jos bendramokslė, paklausta, ar rinktųsi dienines studijas, tik papurtė galvą. „Tikrai nesirinkčiau dieninių studijų, juolab kad esu vyresnė, jau turiu darbą, šeimą, vaikų. Be to, studijų metu neakivaizdininkams pateikiama tik koncentruota, reikalingiausia informacija“, – neakivaizdinių studijų privalumus vardijo Audra, sutikusi, kad vienas iš šios studijų formos trūkumų yra tas, jog darbdaviai kartais nenoriai išleidžia į egzaminų sesiją.

Paklausius neakivaizdininkių, ar šios nepervargsta per mokymosi ir egzaminų sesijas, jos tikino, kad yra priešingai. „Mes kaip tik pailsime per sesijas, nes nereikia gaminti pietų vyrams, rūpintis vaikais ir namų ruoša“, – juokavo linksmai nusiteikusi neakivaizdininkė Audronė.

Kitos kalbintos neakivaizdžiai socialinį darbą studijuojančios pirmakursės Aldona ir Giedrė taip pat tikino, kad neakivaizdinės studijos turi daugiau privalumų.

„Mes esame socialinės darbuotojos, ir jaučiame, kad derėtų gerokai patobulėti profesinėje srityje, todėl ir rinkomės neakivaizdines studijas. Be to, mūsų darbdaviai norėjo, kad pakeltume kvalifikaciją“, – kalbėjo neakivaizdininkės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.