Rodykles suksime ne paskutinį kartą

Nuo šio sekmadienio laikrodžių rodykles pasukę viena valanda atgal, gyvensime žiemos laiko ritmu. Panašu, kad šiame laiko tvarkaraštyje dar neįstrigsime, mat Europos Sąjunga dar neturi parengusi konkretaus atsakymo, ar būtina atsisakyti vasaros laiko įvedimo.

Įtikima, kad ES sprendimą dėl galimų laiko tvarkaraščio korekcijų priims tik 2008-aisiais, o kol visos reikalingos procedūros įvyks, Europa spės paskutinį kovo mėnesio sekmadienį pasukti laikrodžių rodykles vieną valandą į priekį ir vėl sugrįžti prie vasaros laiko.

Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje, mūsų dienraščio prašymu pasidomėjusi situacija Briuselyje, „Vakarų ekspresui” patvirtino, kad konkrečių sprendimų dėl galimo vasaros laiko atšaukimo dar nėra.

Informacijos centro atstovė Gražina Soltonienė pranešė, jog kol kas lieka galioti 2001 metais priimta direktyva, suskirstanti 12 metų mėnesių į du laikotarpius – nuo spalio pabaigos galioja žiemos laikas, nuo kovo mėnesio pabaigos – vasaros.

Nors pagal minėtą direktyvą vasaros laikas ES šalyse įvestas neribotam terminui, esama tvarka gali būti koreguojama kas penkerius metus.

Būtent šiuo tikslu praėjusiais metais Europoje inicijuota apklausa: ES šalys, tarp jų – ir Lietuva, iki šių metų pavasario turėjo įvertinti šiuo metu besibaigiančio vasaros laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms. Savo ruožtu EK, išanalizavusi gautą informaciją, su atitinkamais siūlymais iki šių metų gruodžio 31-osios kreipsis į Europos parlamentą ir Tarybą.

Iki šiol nesutariama, kas svarbiau – ar minimali vasaros laiko įvedimo nauda taupant energiją, ar žala, daroma žmonių sveikatai.

Beje, ir žala žmonių sveikatai dažnai vadinama tik tariama. ES vadovybė atsižvelgia į įvairiose valstybėse atliktus mokslinius tyrimus, kurie nepatvirtina neigiamos laikrodžių rodyklių sukinėjimo įtakos žmonėms.

Tuo tarpu vis dar pasigirsta medikų pareiškimų, esą laiko šokinėjimas vis dėl to kenkia,ypač – mažiems vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms. Tiesa, paklausti, kaip sušvelninti iki dviejų savaičių galinčią trukti adaptaciją, medikai originalumu neblizga: nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, vartoti vitaminus, dažniau būti gryname ore, laikytis įprasto gyvenimo ritmo…

Faktai

* Pirmąkart vasaros laikas 1908 metais buvo įvestas Didžiojoje Britanijoje, kai britai tokiu būdu nusprendė taupyti energetinius resursus.

* 1916 m. britų pavyzdžiu pasekė Vokietija bei Austrija-Vengrija, I pasaulinio karo metais ieškojusios bet kokios galimybės taupyti energiją.

* Dar po dvejų metų vasaros laiką įsivedė ir Jungtinės Amerikos Valstijos, nors šią tvarką ne vieną kartą koregavo.

* ES pirmasis dokumentas, reglamentavęs vasaros laiko įvedimą, patvirtintas dar 1980-aisiais. Iki šiol laiko klausimui spręsti buvo skirtos net aštuonios direktyvos.