Jei ne Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad mūsų valstybėje žemę gali įsigyti tik jos piliečiai, uostamiestis greičiausiai priklausytų vokiečiams, kurie nuo seno jame turėjo žemės ir galėtų pretenduoti į nuosavybę.
Šiandien, minint 15-ąsias Lietuvos Konstitucijos priėmimo metines, vis labiau diskutuojama, ar šis svarbiausias šalyje teisinis dokumentas nėra pasenęs bei ar nevertėtų jo keisti.
„Vakarų ekspreso” kalbinti politikai pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni teigė, kad Konstitucija turi būti gyvu organizmu, prisitaikančiu prie nūdienos realijų. Kitiems atrodo, kad šis dokumentas neturėtų būti keičiamas šimtmečiais taip įtvirtinant teisinį stabilumą valstybėje.
Visgi Konstitucija – tarsi baubas ar šventa karvė, kadangi Seimas itin retai ir labai nedrąsiai ryžtasi ką nors Konstitucijoje keisti. Kitaip, nei Europos Sąjungos (ES) Konstitucijos atveju, kuomet Seimas ją ratifikavo tarsi „išdegęs akis”, paskubomis. Tiesa, ES Konstitucija negalioja, nes jos nepatvirtino visos Sąjungos valstybės, bei ji bus modifikuojama.
Atlaikė išbandymus
Lietuvos politikai pastaruoju metu linkę itin sureikšminti 1992 metais referendumu patvirtintą Konstituciją.
Vakar Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Darbo kodekso pataisoms, pagal kurias kitais metais Konstitucijos diena turėtų būti nedarbo diena.
Šiandien šį siūlymą svarstys Seimas.
Vakar Seimo Konstitucijos salėje vyko Seimo narių ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų diskusija „Mes ir Konstitucija”.
Šiandien vyks daugiau iškilmingų, Konstitucijos dienai paminėti skirtų renginių.
Šiais metais pirmą kartą organizuotas Konstitucijos egzaminas, kuriame galėjo dalyvauti visi ne teisininko specialybę studijuojantys ar ją įgiję piliečiai.
Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai teigė, kad prieš 15 metų piliečių priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įveikė laiko išbandymus, o atsiversianti galimybė žmonėms tiesiogiai kreiptis į KT dar sustiprins asmens teisių konstitucinį gynimą.
Pasak KT pirmininko prof. Egidijaus Kūrio, šiandien nėra jokio reikalo rimtai svarstyti galimybę Konstituciją keisti.
„Konstitucijos keitimas gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra akivaizdžiai neišvengiama. Tokių pataisų Lietuvos Konstitucijoje buvo padaryta, pavyzdžiui, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą”, – teigė E. Kūris.
Pilietybės kazusas
Tuo tarpu Seime vis pasigirsta iniciatyvos, kuriomis siekiama pakeisti pagrindinio šalies įstatymo nuostatas, tačiau bandymai tai daryti buksuoja tarsi tankas dumble.
Viena iš pagarsėjusių iniciatyvų – įteisinti dvigubą pilietybę. Pagal Konstituciją, Lietuvos pilietis negali turėti kitos šalies pilietybės.
Tokia situacija lėmė tai, kad prezidentas Valdas Adamkus nesutiko išimties tvarka Lietuvos pilietybę suteikti Lietuvoje žaidusiai JAV krepšininkei Keitei Duglas, kuri norėjo atstovauti Lietuvą Pasaulio moterų krepšinio čempionate.
Dalis politikų piktinosi tokia tvarka, esą šiais laikais, kuomet emigracija yra labai aktyvi, dvigubos pilietybės įteisinimas neva atvertų didesnes galimybes lietuviams.
Tačiau Konstitucija – ne paprastas įstatymas, kurį gali keisti kaip kojines, procesai trunka ilgai ir jie – labai atsakingi.
Pavyzdžiui, jei Konstitucijoje būtų įteisinta dviguba pilietybė, kiltų klausimas, kokioje kariuomenėje šauktiniu privalo tarnauti, tarkime, ir Rusijos, ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo? Juoba kai kariuomenė – gana subtili sritis, susijusi su nacionaliniu saugumu.
Kitas – pavyzdys: jei Klaipėdoje gyvenę, žemių turėję vokiečiai gautų ir Lietuvos pilietybę, tuomet kone visa Klaipėda atitektų jiems. Kaip ir Vilnius – lenkams, žydams.
Reikia progreso
Pirmąjį Konstitucijos egzaminą be klaidų išlaikęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas „Vakarų ekspresui” teigė, kad Konstituciją keisti reikėjo jau seniau.
„Pasakyti, kad ji pasenusi būtų labai drastiška, tačiau ji – keistina. Gyvenimas juda į priekį. Prieš 15 metų mes negalėjome įžvelgti tokių veiksnių, kaip šiais laikais, numatyti žmonių poreikius. Kaip ir kiekvienas įstatymas, taip ir Konstitucija turi tarnauti žmonėms”, – sakė jis.
Jis vardijo sritis, kuriose turėtų būti keičiama Konstitucija: tiesioginių merų rinkimų įteisinimas, teisė asmeniui kreiptis į KT, rinkimuose į Seimą dalyvauti piliečiui ne su kokios nors partijos vėliava, nustatyti kitokį šalies administravimą, suskirstant valstybę į administracinius regionus neįtvirtinant to, kad privalo būti dabartinės apskričių viršininkų administracijos, tiesiogiai pavaldžios Vyriausybei.
„Konstituciją keisti būtina. Jei jos niekada nekeisime, tai bus gyvenimo, progreso stabdys. Iš išorės žiūrint, Seimas bijo keisti Konstituciją, ji – tarsi šventa karvė. Tai yra įstatymas, kurį rašė žmonės, ir jie galėjo klysti, nematydami to, kas bus po 15 metų. Mes labai daug kalbame, tačiau mažai darome”, – tikino LSA vadovas.
Viena moderniausių
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas mūsų dienraščiui teigė, kad Lietuvos Konstitucija yra viena moderniausių Europoje, tad jos keisti nereikėtų.
„Beatodairiškas Konstitucijos keitimas gali būti labiau žalingas, nei naudingas. Net kitos valstybės tai pripažįsta, nes jų konstitucijos – archaiškos, daug kas neatitinka gyvenimo realybės, o mūsiškė – moderni, nauja. Konstitucija – vienas iš teisinio stabilumo garantų, didelė vertybė ir gėris”, – sakė politikas.
Parlamento Žmogaus teisių komiteto vadovas Arminas Lydeka pripažino, kad dabartinėje Konstitucijoje yra keistinų aspektų, tačiau, jo nuomone, geriau keisti įstatymus, o ne pačią Konstituciją.
„Mūsų Konstitucija labai neblogai gina žmogaus teises ir laisves. Mums reikia nors vieno stabilaus įstatymo, kuriuo galėtumėme pasiremti šimtmečiais. Tie, kurie aiškina, kad Konstituciją reikia keisti, užsiima populizmu ir sureikšmina save”, – sakė Seimo narys.
Buvęs parlamento Konstitucijos komisijos pirmininkas Rimantas Smetona „Vakarų ekspresui” teigė, kad absoliučiai tobulos Konstitucijos nėra visame pasaulyje, net JAV.
„Mūsų Konstitucija buvo parengta posovietmečio fone, ir, žinant tam tikras aplinkybes, neišvengta kompromisų. Kur kompromisai, ten ir nuolaidžiavimai. Kita vertus, būtent tas kompromiso siekimas buvo teigiamas veiksnys, nes Konstitucija tapo labai subalansuota. Tiek nustatant valdžių pasidalijimo principą, tarpusavio sąveiką, tiek pačią Konstitucijos dvasią, kuri įtvirtina piliečių teises santykyje su valstybe”, – teigė parlamentaras.
Jis pripažino, kad mūsų Konstitucija yra dalinai nukopijuota nuo Vakarų valstybių konstitucijų.
„Konstituciją reikia keisti tuomet, kai jos neįmanoma nekeisti. Geriau tobulinti įstatymus”, – tikino jis.