Klinikose nuo kraujo užkrėtimo mirė gimdyvė, kūdikio gyvybė kybo ant plauko
Piliuonoje, Kauno rajone, gyvenusi trisdešimt vienerių metų Janina Barauskaitė mirė po trijų dienų, kai Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) pasaulį išvydo antroji jos dukra.
Vakar išduotame mirties liudijime teigiama, kad nelaimė įvyko dėl „nepatikslintos kilmės kraujo užkrėtimo”. Galutinėms išvadoms parengti gali prireikti iki mėnesio.
Jaunos moters mirties priežasties ieškoti ėmėsi jungtinė specialistų komanda.
Pradėjo dusti
„Rugpjūčio dvyliktą dieną ji turėjo gimdyti, o prieš dieną ėmė dusti ir kreipėsi į medikus”, – pasakojo J.Barauskaitės vyras Kęstutis Vilkas. Tą pačią dieną, ketvirtadienį, KMUK specialistai atliko Cezario pjūvį. Naujagimis iš karto buvo paguldytas į reanimaciją. Vakar jis tebebuvo komos būsenos.
Gydytojai vilčių, kad mergytė išgyvens, neteikia.
Gimdyvei medikai padėti nesugebėjo. Pirmadienį, apie 16 valandą, ji mirė. „Kad nors žmoną būtų buvę galima išgelbėti. O dabar netekau ir jos, galiu netekti ir kūdikio. Dukrytės smegenys negyvos, tik širdutė plaka”, – sielvartavo našlys.
„Moteris atvyko dusdama, su mirties baime. Iš karto sunerimome, kad žūsta vaisius, nebeužfiksavome jo judesių”, – pasakojo medikai. Jie teigė įtarę, kad sutriko moters kvėpavimo sistema, vėliau spėjo, jog sveikatos sutrikimas atsirado dėl pažeistų kepenų. Tačiau tai buvo tik pasekmė, infekcijai pažeidus kitas kūno sistemas.
KMUK direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai gydytojas akušeris ginekologas Kęstutis Levišauskas teigė, jog duomenis apie buvusią Klinikų pacientę galįs atskleisti tik turėdamas patvirtinimą raštu, kad jos artimieji tai leidžia. Informavus apie žodinį giminaičių sutikimą, K.Levišauskas situaciją komentuoti atsisakė.
Išsekino organizmą
„Konkrečiai neklausinėjome, kaip medikai bandė ją gelbėti. Sakė, kad daro viską, ką gali, nebuvo priežasties netikėti. Ir dabar tuo tikiu. Jai valė kraują, kepenis”, – kalbėjo K.Vilkas.
Vienas moters artimųjų pasakojo, kad penktadienį KMUK medikai iš J.Barauskaitės paėmė mėginius ir išsiuntė į Vilnių. „Ji tuo metu jau buvo reanimacijoje. Girdėjau, kaip kažkuris gydytojas telefonu teiravosi, kada bus tyrimo rezultatai ir kad juo sužinos tik po švenčių – antradienį”, – kalbėjo Artūras Č. Priminsime, jog gimdyvė mirė pirmadienį.
KMUK medikai ir teismo medicinos ekspertai apie J.Barauskaitės mėginius, siųstus į Vilnių, teigė girdį pirmą kartą. Jungtinė specialistų komanda vakar, atlikdama skrodimą, užtruko keturias valandas.
Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis vyr. teismo medicinos ekspertas Juozas Vėlavičius „Kauno dienai” teigė, kad baigtas tik pirminis tyrimas. „Radome kraujo užkrėtimo apraiškų. Intoksikacija vėliau išsekino visą organizmą. Apie infekciją yra užuominų nėščiosios sveikatos sekimo dokumentuose”, – teigė J.Vėlavičius. Pasak eksperto, nėštumo viduryje J.Barauskaitei buvo atlikta kaulų čiulpų punkcija, buvo sumažėjęs leukocitų, atliekančių organizmo gynybinę funkciją, kiekis.
Turėdami tokius duomenis, specialistai priėjo išvadą, kad mirties priežastis – „nepatikslintos kilmės kraujo užkrėtimas”. Laukiama histologinio ir toksikologinio tyrimų rezultatų.
Ginekologės atostogavo
Kaip pasakojo vyras, sutuoktinė reguliariai lankėsi pas medikus. „Namuose yra lapas, kuriame sužymėti vizitai”, – teigė našlys. Kodėl nėščiosios organizme buvusi infekcija nepastebėta, kodėl moteris nebuvo gydoma?
Pasak K.Vilko, jo žmona nemėgo skųstis sveikata, ji buvo uždaro būdo. Jis prisiminė atvejį, kai, likus daugiau kaip savaitei iki gimdymo, žmona pagal grafiką nuvyko apžiūrai pas ginekologą, bet nieko nepešė. „Pavardžių nežinau, žinau tik tiek, jog ji lankėsi pas gydytojas Garliavoje ir Kalniečių poliklinikoje. Sužinojusi, kad abi atostogauja, grįžo namo”, – pasakojo K.Vilkas.
Vyras prisiminė atvejį, kai kūdikio besilaukiančiai žmonai kartą buvo kviesti medikai. „Ją ėmė pykinti. Greitoji nuvežė į 2-ąją klinikinę ligoninę. Ten sakė, jog padidėjo kepenys”, – kalbėjo Piliuonos gyventojas.
Gydėsi ligoninėse
Garliavos poliklinikoje paaiškėjo, kad J.Barauskaitė pas šios medicinos įstaigos akušerę ginekologę Kazimierą Lencevičienę lankėsi nuo sausio 6 iki gegužės 30 dienos. Tą byloja gydytojos žyma medicininės sveikatos kortelėje. Kur J.Barauskaitė vėliau nuolat tikrinosi savo ir kūdikio sveikatą, išsiaiškinti nepavyko.
Atostogaujanti Garliavos medikė užfiksavo, kad J.Barauskaitei grėsė priešlaikinis gimdymas. Dėl to ji buvo paguldyta į P.Mažylio gimdymo namus, ne kartą konsultuota KMUK. Kraujo tyrimų rezultatai bylojo apie mažą leukocitų kiekį. „Nėra jokio atsparumo infekcijai”, – vartė moters ligos istoriją Garliavos poliklinikos akušerė ginekologė Danutė Pocienė.
Nors J.Barauskaitė Garliavos poliklinikoje nuo birželio nebesilankė, tačiau čia plaukė duomenys apie jos gydymąsi kitose medicinos įstaigose. Kortelėje įsegtas lapas apie moters gydymą 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, yra nukreipimas pas infektologus.
Dukra nežino apie mamos mirtį
Janina ir Kęstutis nuo vaikystės gyveno netoli vienas kito – per kelią. „Ji mane pastebėjo, jai patiko aukšti ir tamsūs vyrai. Kai ėmėm artimiau bendrauti, buvau jau senbernis”, – šyptelėjo K.Vilkas. Keturiasdešimt septynerių metų Kęstučiui ir šešiolika metų jaunesnei jo žmonai santuoka buvo pirmoji. Ceremonija vyko tik bažnyčioje.
Per septynerius bendro gyvenimo metus piliuoniškiai susilaukė dukters Simonos, kuriai dabar 4-eri. Komos būklės esanti naujagimė pavadinta Kotryna.
Keturmetė Simona iki šiol nežino, jog mamos ji daugiau nebepamatys. „Pasakėm, kad išvažiavo leliuko parsivežti. To, kas nutiko vėliau, jai kol kas geriau nežinoti. Gal, kai paaugs, pasakysim? Nors gal pati ką nors įtaria?” – svarstė K.Vilkas.
Užgriuvus rūpesčiams, mergaitę prižiūrėjo viena jos tetų.
Artimiesiems sunku patikėti
„Sunku patikėti. Prieš kelias dienas iki išvažiuojant į Klinikas ji karves melžė”, – stebėjosi Kęstučio sesuo Teresė Simanaitienė. Jos teigimu, Janina buvo sveika, o problemų turėjo tik dėl neigiamo kraujo rezus faktoriaus.
Ji nebandė spėlioti, kaip susiklostys vyro ir jo keturmetės dukrelės gyvenimas. „Sunku pasakyti, kaip bus, bet gal atsigaus”, – sakė T.Simanaitienė.
„Netekęs žmonos Kęstutis labai išgyveno. Drebėjo rankos, sutrikdavo širdis”, – pasakojo UAB „Guogų pyragai” kepyklos, kurioje dirba K.Vilkas, savininkė Vida Andriuškevičienė.
Verslininkė našlį apibūdino kaip labai gerą žmogų. „Kartu užaugom. Jis viską moka: žemės ūkio darbus, netgi konservuoti, gaminti valgyti. Tą jis daro skaniau ir kruopščiau nei dauguma moterų”, – gyrė K.Vilką. Apie jo žmoną ji taip pat atsiliepė tik gerai.
Nori grįžti į darbą
Kol kas beveik visos K.Vilko mintys sukasi apie laidotuves, dokumentus, kuriuos reikia sutvarkyti. Vakar pašarvojęs žmoną, ją norėtų palaidoti jau šiandien. Jo gyvenimo moteris turėtų atgulti Pakuonyje, šeimos kape.
Vyras vis dar negali apsiprasti su tuo, jog nebėra žmonos, o taip lauktas kūdikis gali bet kurią dieną iškeliauti pas mamą.
Nelaimės ištiktam vyrui pasirengę padėti ir artimieji, ir bendradarbiai. „Sakiau, kad Simoną galės atsivesti į naktinę pamainą. Ją bus galima paguldyti pas mane”, – siūlė V.Andriuškevičienė.
Pasak artimųjų, vėlai sukūręs šeimą K.Vilkas labai laukė ir pirmojo, ir antrojo vaikelių. „Tvarkėsi vienkiemio aplinką, namus”, – kalbėjo pašnekovai.
Už klaidas – kompensacija
Šiomis dienomis Marijampolės ligoninė jau atlygino žalą, kurią prieš ketverius metus padarė apdegintiems dvyniams Martynui ir Laurynui Zdaniams, pervesdama pusę milijono litų.
Medicina daro stebuklus gelbėdama žmonių gyvybę. Bet pasitaiko ir klaidų, nedovanotino aplaidumo.
Jeigu paaiškėtų, kad J.Barauskaitė mirė dėl nepakankamos gydytojų priežiūros ar buvo gydoma netinkamai, jos artimieji greičiausiai galėtų prisiteisti milijoninę kompensaciją.
Jurgita Murauskaitė