Lietuvoje asmens duomenys prieinami ne tik oficialioms valstybės institucijoms, privačioms bendrovėms, politinėms partijoms, bet ir kaimynams.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) darbuotojai kasmet išnagrinėja vis daugiau gyventojų skundų dėl pažeisto Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
Šią savaitę inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriui ir išsiuntė Kauno miesto apylinkės teismui toliau nagrinėti atvejį, kai kompensacijų gavėjams buvo išsiuntinėti atvirlaiškiai, kuriuose buvo nurodyti ne tik asmens vardas, pavardė, adresas, bet ir atskleisti ypatingi diabetu sergančių asmenų duomenys.
Neseniai inspekcija išplatino pranešimą, kuriame rekomenduojama sąskaitų lapus už suteiktas paslaugas pateikti suklijuotuose ar susegtuose vokuose, kad nebūtų pažeista paslaugų gavėjų teisė į privatumą.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas perspėja, kad situacija Lietuvoje vis blogėja, o asmeniniai gyventojų duomenys dalijami į visas puses.
Dažniausiai savo tapatybės duomenis atskleidžia patys žmonės, susigundę didžiuliais laimėjimais, skubantys pildyti įvairias reklamines skrajutes ar kuponus. Tačiau jie nė nenutuokia, kad vėliau šie duomenys gali trikdyti jų rimtį ar net pakenkti.
Siūlė tapti abonentu
Klaipėdietis Darius kaskart piktinasi gaudamas jam adresuotus laiškus iš įvairių firmų, siūlančių naudotis paslaugomis ar pirkti prekes. „Čia dar nieko, bet kai man į mobilųjį paskambino iš kitos telekomunikacijų bendrovės ir siūlė naudotis jų paslaugomis, išvis pasiutau. Kaip jie gali naudotis mano duomenimis?”- klausė vyras.
Klaipėdietei Raimondai kelis kartus skambino ir siūlė keisti mobiliųjų paslaugų tiekėją. „Keisčiausia, kad jie pasakydavo, kokios mano sąskaitos”, – stebėjosi ji.
Anot VDAI direktorės Onos Jakštaitės, pagal Elektroninių ryšių įstatymą tokie skambučiai yra galimi tik gavus išankstinį abonento sutikimą. Inspekcija nustatė, kad dažniausiai bendrovės prieš skambindamos tokio sutikimo neturėdavo, todėl traktavo, kad sutikimas, gautas skambučio metu, nėra išankstinis.
Tiria rinką
Didžiosios miesto šventės, žmonių susibūrimo vietos – tikras rojus reklaminių skrajučių platintojams. Iš Palangos grįžę poilsiautojai rodė reklaminę skrajutę, kurioje siūloma dalyvauti konkurse ir laimėti automobilį „Peugeot 307”, skaitmeninį fotoaparatą, televizorių bei kitų prizų. Žaidimo dalyvių nebuvo prašoma ką nors pirkti, o tik užpildyti kuponą: nurodyti vardą, pavardę, amžių, profesiją, miestą, adresą, namų, darbo ir mobiliojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Po tuščiais laukeliais mažomis raidėmis nurodyta: „Pildydamas (-a) šią kortelę sutinku, kad mano pateikti duomenys būtų naudojami konkurso organizavimui bei rinkos tyrimui”.
VDAI teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Markinas, vaikščiodamas po Palangą, irgi gavo tokią kortelę. Jo manymu, tiek duomenų rinkti organizuojant konkursą – tikrai per daug. „Čia kažkas negerai. Ir dar rinkos tyrimas. Koks jis gali būti, jei žmonės nieko nepirko? Kažkas čia slypi. Koks gali būti tyrimas iš asmens duomenų?” – stebėjosi specialistas. Anot jo, viskas būtų suprantamiau, jei konkurso skrajutėje būtų klausiama, ar žmogus pirko, ar naudojosi tos bendrovės paslaugomis.
Rinko neteisėtai
Konkursą organizuojančios bendrovės „Eastcon AG LT” juristė Laura Juodakytė tikino, kad viskas yra suderinta su VDAI. „Įmonė užsiima specifine veikla ir paaiškinti, kokius rinkos tyrimus mes darome, nėra taip paprasta. Reikia įsigilinti į mūsų veiklą”, – dienraščiui sakė ji. „Eastcon AG LT” internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad bendrovė gamina ir pardavinėja produktus, susijusius su sveiku miegu, mityba, aplinka, masažu. Bendrovė turi padalinį Klaipėdoje.
VDAI direktorė O. Jakštaitė patvirtino, kad minėta bendrovė yra asmens duomenų valdytojų registre. Inspekcijos duomenų bazėje nurodoma, kad „Eastcon AG LT” asmens duomenis gali tvarkyti tiesioginės rinkodaros, konkursų organizavimo tikslais. Tačiau inspekcijos direktorė nustebo sužinojusi, kad bendrovė prašė žmonių nurodyti profesiją ir amžių. „Ši bendrovė gali klausti tik gyvenamosios vietos, vardo, pavardės ir telefono numerio. Papildomų asmens duomenų jie rinkti negali”, – tikino ji. Registre nurodoma, kad bendrovė duomenis gali saugoti dešimt metų.
„Tai savanoriška akcija. Jūs tų popierėlių nenusipirkote ir, jei kas nepatinka, meskite į šiukšlinę”, – sakė „Eastcon AG LT” juristė.
Pažeidimų daugėja
VDAI kasmet išnagrinėja vis daugiau skundų dėl galimų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. 2003-iaisiais išnagrinėti 55, pernai – 87, o per šių metų pusmetį – 49 tokie skundai. Pastebima, kad žmonės vis dažniau tiesiai kreipiasi į jų teises pažeidusias įstaigas.
Šiemet didžiausio atgarsio susilaukė skandalas, parodęs, kokia trapi asmeninių duomenų apsauga, kai balandžio mėnesį sostinės pareigūnai sulaikė buvusį KGB karininką, Rusijos pilietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, Anatolijų Judiną, kuris už 10 tūkstančių litų pardavė praėjusių metų „Sodros” centrinės klientų duomenų bazės kopiją. Joje buvo duomenys apie 1,5 milijono dirbančių Lietuvos gyventojų bei apie 100 tūkstančių šalies įmonių. Tokie konfidencialūs duomenys neprieinami netgi policijos pareigūnams, tačiau jais keletą metų neteisėtai naudojosi kai kurios įmonės ir asmenys.
Praėjusiais metais kelis kartus pasikartojo atvejai, kai privačios bendrovės neteisėtai rinko asmens kodus nuolaidų kortelėms. Viena politinė partija rinkimų agitacijai panaudojo iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus.
Žmonės skundėsi ir dėl laiptinėse iškabinamų gyventojų sąrašų, kuriuose nurodomi mokesčių dydžiai, skolos.
Anot VDAI direktorės, dažnai asmens kodo reikalaujama ten, kur jo nereikia. „Pavyzdžiui, videonuomos punktuose keičiant ar grąžinant prekes”, – sakė O. Jakštaitė.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, praėjusiais metais tyręs asmens kodo naudojimą Lietuvoje, nustatė, kad jo per dažnai reikalaujama, negarantuojama žmogaus teisių apsauga.
Instituto projektų vadovė Agnė Kurutytė teigė, kad per metus situacija tik pablogėjo. „Štai neseniai kolegė grįžo iš Druskininkų gydyklos. Ten kaskart einant į baseinus prašoma pateikti asmens kodą. Tai visiškas absurdas”, – dienraščiui pasakojo A. Kurutytė. Anot jos, dar nieko bloga, kai prašoma vardo, pavardės, adreso. Institutas ragina apriboti asmens kodo naudojimą.
Ragina būti atidesniems
VDAI direktorė patarė visada atidžiai skaityti, ką pildome. „Žinoma, kartais tai sudėtinga, pavyzdžiui, kai už mūsų ilga eilė. Visada geriau pasiklausti, ar būtina pildyti viską”, – aiškino O. Jakštaitė. Pasak jos, žmonės dažnai klaidingai mano, kad asmens duomenys yra tik kodas. „Pagal įstatymą asmens duomenys – ne tik vardas, pavardė, asmens kodas, bet ir kita informacija, kuria pasinaudojus galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę. Pavyzdžiui, gyvenamoji vieta”, – paaiškino ji.
Už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą gresia bauda nuo 500 iki tūkstančio litų, o jei pažeidimas pasikartoja ir po perspėjimo – nuo 1 iki 2 tūkstančių. Anot VDAI direktorės, kitose Europos Sąjungos šalyse baudos būna daug didesnės ir siekia kelis ir net keliasdešimt tūkstančių eurų.
Dės į vokelius
VDAI rekomenduoja sąskaitas apie suteiktas paslaugas gyventojams siųsti neatviruoju būdu – sulenktą sąskaitos lapą užklijuoti, susegti arba įdėti į voką bei įmesti į paslaugos gavėjo pašto dėžutę arba įteikti jam.
Štai bendrovė „Buitis be rūpesčių” gyventojams kol kas pateikia atviras sąskaitas.
Bendrovės direktorė Birutė Jevdokimenko teigė, kad jie dar tik svarsto, kaip pateikti sąskaitas, kad nebūtų pažeidžiamos asmens teisės į privatumą. „Iki šiol jokių skundų nesulaukėme, tačiau planuojame sąskaitas gyventojams pateikti vokeliuose. Kol kas svarstome įvairias galimybes, kad kainuotų kuo pigiau”, – sakė ji.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo” sąskaitas suklijuotais kraštais klientams pateikia jau antrus metus. Tokie vokai už įprastus yra beveik perpus pigesni. „Jie patogūs, nes išsiskiria iš kitos korespondencijos, juos paprasta atplėšti, be to, jie daug lengvesni, o tai labai svarbu paštininkams”, – privalumus dėstė „Klaipėdos vandens” Pardavimo departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas. Tokius pat vokus gyventojams siunčia ir bendrovė „Klaipėdos energija”. Anot Šilumos ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, vokai – geriausia. „Anksčiau, kai sąskaitos buvo pateikiamos paprastai, galima sakyti, jokio konfidencialumo nebuvo. Nors ir dabar pasitaiko atvejų, kad vokai pasiekia ne tuos arba dėl netvarkingų pašto dėžučių iškrenta, o tada gali bet kas perskaityti”, – sakė jis.
Aurelija Kripaitė