Vyriausybei antrą kartą nepavyko patvirtinti didesnį eismo saugumą šalies keliuose užtikrinti turėsiančią greitojo poveikio priemonių programą.
Trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio metu programą parengusi Susisiekimo ministerija kritikuota dėl to, jog į dokumentą įtraukė ne visas priemones. Ministrų kabineto nariams klausimų iškilo ir dėl programai numatyto finansavimo bei galimybių realiai ją įgyvendinti.
Programoje keliuose vykstantį karą siūloma pažaboti įdiegiant bendrą automatinių greičio matavimo prietaisų ir tęstinio vairuotojų mokymo sistemą.
Siūloma valstybinės reikšmės keliuose įrengti apie 150 automatinių greičio matuoklių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse įsteigti 4 praktinio vairuotojų mokymo centrus.
Vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio teigimu, Policijos departamentas šiuo metu programos įgyvendinimui neturi reikiamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių.
„Lėšos nėra numatytos biudžete, nepaskaičiuota, kiek reikės papildomai etatų, nepaskaičiuota ir nenutarta, kiek reikės apmokyti policijos pareigūnų dirbti su automatinės greičio matavimo sistemos teikiamais duomenimis”, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Šukys.
Anot ministro, iš greičio matavimo aparatų gautų duomenų apdorojimui reikėtų skirti bent pusę programai numatomų lėšų.
„Pusę lėšų reikėtų skirti duomenų valdymui užtikrinimui. Jeigu nebus greitai duomenys apdorojami, nebus išieškomos baudos, rezultatų nebus”, – teigė R.Šukys.
Vyriausybės posėdyje taip pat pažymėta, jog nevykdoma 2005-2010 metams patvirtinta saugaus eismo programa, kurioje numatyta radarams kasmet skirti 18 mln.. 2005-2007 metais radarų įsigyjimui buvo numatyta išleisti 5,9 mln. litų, o iki šiol pastatyti tik du.
Premjero visuomeninio konsultanto saugaus eismo klausimais Stasio Brunzos teigimu, programoje pateiktas priemonių sąrašas nėra išsamus ir turėtų būti pildomas.
„Yra eilė klausimų, kurie yra greito poveikio, kurie gali įtakoti eismo saugumą. Tai gelbėjimo automobiliai, inžineriniai sprendimai, kurie irgi gali būti efektyvūs”, – posėdyje kalbėjo S.Brunza.
Pasak jo, programoje numatyti mokymo centrai rezultatus galėtų duoti tik po 2-3 metų, o gelbėjimo automobiliai žmonių gyvybes padėtų išsaugoti iš karto.
„Gelbėjimo automobilis rytoj jau gali išgelbėti ne vieną ir ne dvi gyvybes. Jų yra per mažai, technika pasenusi, vidutinis atstumas tarp automobilių – 50 kilometrų, atvykti jis turi per 15 minučių”, – sakė S.Brunza.
Konsultantui abejonių sukėlė ir programos įgyvendinimui numatomos lėšos.
„Dabar numatoma 40 mln. litų progmamos įgyvendinimui. Strateginiam komitete buvo pateikti 25 mln. litų, po to – 80 mln., trečiam variante iš viso išnyko sumos. Tad kyla klausimas, kaip skaičiuojami pinigai, ar „iš lubų”, ar kitaip”, – sakė S.Brunza.
Atsižvelgdamas į išsakytą kritiką, premjeras G.Kirkilas paragino Susisiekimo ministeriją atsižvelgti į teikiamus siūlymus ir po savaitės pateikti naują programos projektą.
„Daugelis priemonių anksčiau neįvykdytos, aiškiai matosi. Dabar Susisiekimo ministerija koncentruojasi tik į vieną priemonę. Reikia surinkti visus suinteresuotus žmones ir žinybas, atsižvelgti į VRM ir kitų pasiūlymus. Reikia apsvarstyti, kurios priemonės galimos, kurios realiai poveikį turi, o ne tik pinigus išleisti”, – sakė premjeras.
Šį dokumentą ministerija pirmą kartą Vyriausybei svarstyti planavo pateikti praėjusią savaitę, tačiau vėliau nuspręsta to nedaryti ir paprašyta daugiau laiko programai papildyti.
Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 6 tūks. įskaitinių eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Praėjusiais metais avarijose žuvo 759 žmonės. Apie 90 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl vairuotojų kaltės.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuva per 16 metų avarijose neteko 13,4 tūkst. gyventojų, o šalies ūkiui eismo įvykiai kasmet padaro apie 1,5 mlrd. litų nuostolių.
Daugelis Europos Sąjungos šalių įsipareigojo 2001-2010 metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių sumažinti 50 proc., tačiau kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, šio tikslo pasiekti kol kas nepavyksta. Tarp ES šalių Lietuvos rodiklis yra blogiausias.