Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų sujungimo („Swedlit”) projektas svarbus ne vien ekonomine prasme, tai – esminis žingsnis Lietuvos ir visų Baltijos valstybių energetinio nepriklausomumo link, tikina premjeras Gediminas Kirkilas.
„Ši jungtis svarbi didinant viso Baltijos regiono energetinį saugumą ir elektros tiekimo patikimumą Baltijos šalims integruojantis į Europos Sąjungos elektros rinką”, – pabrėžė G. Kirkilas pirmadienį vykusiame susitikime su Švedijos energetikos kompanijos „Svenska Kraftnat” generaliniu direktoriumi Sture Larsosnu (Sture Larsson).
Šiemet rugsėjį baigtas minėtos jungties galimybių studijos pirmasis etapas – rinkos analizė, projekto finansavimo sąlygų ir ekonomikos sąlygų išdėstymas, investicijų poreikis esamų elektros tinklų atnaujinimui ir sustiprinimui. Pirmojo etapo analizė parodė, kad Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis Baltijos jūros dugnu yra ekonomiškai naudingas komercinis projektas. Antrajame etape bus atliktas išsamesnis techninis įvertinimas.
Kiek anksčiau premjeras yra teigęs, kad elektros jungtį Lietuva greičiau turės su Lenkija nei su Švedija, nes projektas su Lenkija yra labiau pažengęs į priekį.
Ūkio ministras Vytas Navickas mano, kad kitų metų pradžioje bus įsteigta bendrovė, kuri imsis elektros tilto su Švedija tiesimo. Ūkio ministerija nepraranda vilties abu elektros tiltus nutiesti iki 2012 metų.
Lietuvos jungties su Švedija vertė gali siekti 1,7 mlrd. litų.
Anot „Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus Rymanto Juozaičio, galutinai Lenkijos tilto statyba, optimistiškiausiomis prognozėmis, gali būti baigta tik 2018 m., o jungtis iš Lietuvos į Švediją irgi nusikelti. Paskutiniame susitikime su švedais, anot R. Juozaičio, švedų energetikai sakė, jog planuojama 1000 megavatų galios jungtis gali būti nutiesta tik 2015-2016 metais.