Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atliktas pirmasis išsamus smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) tyrimas paneigė paplitusią nuomonę, kad verslo sėkmei Lietuvoje didelę neigiamą įtaką daro nepalanki mokestinė aplinka, sudėtingas įmonių steigimo procesas bei intensyvi konkurencija rinkose.
Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Nuolat veikiančios SVV tyrimų ir monitoringo sistemos sukūrimas”. Tokiam tyrimui panaudota per 1,5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
Tyrimo rezultatai suinteresuotų šalių atstovams buvo pristatyti pirmadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Smulkaus ir vidutinio verslo padėtis Lietuvoje: tyrimo rezultatai”. Kartu buvo pristatytas ir naujas LVDK vykdomas smulkiam bei vidutiniam verslui skirtas projektas „Franšizės plėtros skatinimas Lietuvoje ir Lietuvos verslo integravimas į tarptautinius franšizavimo tinklus”. Konferencijoje pranešimus tarp kitų skaitė „DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis, asocijuotos „EKT grupės” konsultantas daktaras Vytautas Dikčius.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos projektų departamento direktoriaus Vaidoto Levickio, tai pirmasis toks išsamus kompleksinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 1800 Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų visuose regionuose. Tyrimu buvo siekiama nustatyti didžiausias smulkaus ir vidutinio verslo problemas bei veiklos paskatas, verslininkų požiūrį į verslo plėtros galimybes ir kryptis, valstybinių ir privačių institucijų darbą, taip pat sudaryti verslininko bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonių portretus.
Tyrimas parodė, kad nekilnojamojo turto kainos yra didesnė problema verslui nei mokesčių našta, o dauguma verslininkų net nesvarstė galimybės pasinaudoti ES parama ar dalyvauti valstybinės ir savivaldybių skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose.
„Atliktas tyrimas paneigė kai kuriuos iki šiol turėtus įsivaizdavimus apie SVV padėtį Lietuvoje. Turime daug įdomių ir naudingų atradimų, kurie, tikimės, padės tiek pačiam verslui, tiek valstybinėms institucijoms geriau planuoti bei įgyvendinti verslo skatinimo ir reguliavimo priemones”, – sako monitoringo ir tyrimų sistemos kūrimo projektą atlikusios viešosios įstaigos „Ekonominių-socialinių tyrimų ir mokymų centras” direktorius Aras Petrauskas.
Kaip didžiausias kliūtis verslui apklausti įmonių vadovai nurodo korupciją ir šešėlinę ekonomiką. Ši problema, verslininkų nuomone, ypač gaji statybų bei prekybos srityse. Pusė statybos įmonių atstovų teigia, kad jų verslo šakoje egzistuoja nelegali prekyba, neregistruota gamyba, kontrabanda, nelegalus darbas ir kitos nelegalaus verslo apraiškos. Tarp prekybos įmonių atstovų šis rodiklis siekia 46,5 proc., apdirbamojoje pramonėje – beveik 45 proc., kitose srityse – nuo 27 iki 44 proc.
„Po korupcijos ir šešėlinės ekonomikos neigiamą poveikį verslui darančių ekonominių ir teisinių svertų sąraše rikiuojasi nekilnojamojo turto kainų bei pasiūlos problema bei žmogiškųjų išteklių klausimas. Šios bėdos verslui yra opesnės nei mokestinė aplinka, administracinė našta ar konkurencija vidaus ir užsienio rinkose”, – sako tyrimą atlikusios „EKT grupės” partneris Darius Dulskis.
Skaičiai rodo, kad daugiau nei 40 proc. verslininkų teigiamai vertina mokesčių administratorių darbą ir tik 20 proc. – neigiamai. Didesnė problema yra mokesčių tarifai, kuriuos neigiamai vertina du trečdaliai verslininkų, o teigiamai – tik 6 proc.