Europos spauda pradeda svarstyti kandidatūras į pirmojo ES prezidento postą

Realiais kandidatais į Europos Sąjungos (ES) prezidento pareigas laikomi buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleiras) ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).
„Nudžiūvus rašalui ant Lisabonoje pasirašyto susitarimo, kaip galimi kandidatai į pirmojo ES istorijoje prezidento postą jau nurodyti keli asmenys, tarp kurių – buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tony Blairo pavardė”, – sakoma straipsnyje, kuris skelbiamas įtakingame Europos elektroniniame leidinyje „EUobserver”.

„Jis (T.Blairas) – ryški asmenybė ir didžiausias proeuropietis iš visų britų. Būtų gana išmintingas žingsnis – teikti jo kandidatūrą”, – pareiškė, pasak leidinio, Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Pasirašius Lisabonos susitarimą, analogišką pareiškimą padarė Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas (Gordonas Braunas), pareikšdamas, kad T.Blairas yra „puikus kandidatas bet kokiam tarptautiniam darbui”.

ES prezidentas dirbs pustrečių metų, tačiau šias pareigas eiti galima dvi kadencijas iš eilės. Dabar ES pirmininkaujančios valstybės keičiasi kas pusmetį.

Tačiau, nurodo „EUobserver”, nepaisant didžiulės T.Blairo profesinės patirties, jo paskyrimas sukels audringą diskusiją. Kritikai neužmirš jo paramos Amerikos invazijai į Iraką 2003 metais, taip pat fakto, kad Londonas nusišalinęs nuo kai kurių esminių bendrosios ES politikos aspektų.

Buvusio britų lyderio atstovas spaudai pranešė, kad šiuo metu T.Blairas susikoncentravęs į Artimųjų Rytų Ketverto (Rusija, JAV, ES, JT) pasiuntinio vaidmenį.

Tarp kitų kandidatų į šias pareigas minimi ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas) ir buvęs Lenkijos prezidentas A.Kwasniewskis.

Be to, Europos komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) labai gerai įvertino steigiamą ES užsienio reikalų ministro pareigybę, kuri apjungs dvi dabartines pareigybes – ES užsienio politikos vadovo, kurias eina Javieras Solana (Chavjeras Solana), ir ES užsienio ryšių komisaro, kurios patikėtos Benitai Ferrero-Waldner (Benitai Ferero Valdner).

Kalbant apie šias pareigas minima Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto (Karlo Bilto) pavardė.

Susitarimas dėl „Lisabonos sutarties”, kurios tikslas – pertvarkyti nelabai efektyviai veikiančias ES institucijas, buvo pasiektas spalio 19 dieną, po to, kai Europos valstybių ir vyriausybių vadovai pasiūlė sprendimus dėl Lenkijos ir Italijos pareikštų nusiskundimų dėl teksto.

ES vadovai grįš į Portugalijos sostinę gruodžio 13 dieną oficialiai pasirašyti sutarties, po to visos 27 ES šalys turės per metus ją ratifikuoti, kad 2009 metų sausį ji jau įsigaliotų.

2005 metais Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai referendumuose balsavo prieš pasiūlytą Europos Konstituciją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.