Nė vienas iš beveik keturių šimtų Klaipėdos savivaldybėje dirbančių tarnautojų negalėtų tiksliai pasakyti, kiek mūsų mieste yra parkų, sodų, skverų ir kitų žaliųjų plotų.
Iki šiol miestas teturėjo dar prieš 13 metų nupieštą želdinių schemą, tačiau joje pateikta informacija seniai nebeatitinka tikrovės: be reikiamo dėmesio ir pinigų vieni miesto želdynai sulaukėjo, kitur klaipėdiečių poilsiui skirti takai sunyko, suoleliai nutriušo. Be to, yra ir tokių žaliųjų zonų, kurios perpus sumažėjo naujų statybų dėka.
Tačiau kaltinti uostamiesčio valdžią neūkiškumu būtų ne visai teisinga, mat tik nuo kitų metų pradžios įsigalios Želdynų įstatymas, kuriame pagaliau aiškiai bus apibrėžtos gyvenamosiose teritorijose esantys želdiniai bei numatytos jų apsaugos priemonės.
Bet kaip
Šį įstatymą parengusi Aplinkos ministerija tikisi, kad jis taps veiksmingu vaistu nuo pastaraisiais metais didžiuosius miestus užpuolusios „ligos” – skverų bei kitų želdinių naikinimo ir daugiaaukščių namų statymo jų vietoje.
Prieš du mėnesius Seimo priimtas įstatymas užtikrins ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių želdinių apsaugą, įpareigos juos tausoti, apsaugoti nuo niokojimo ir nykimo. Ši atsakomybė nuo 2008 m. sausio 1-osios bus užkrauta ne tik ant privačios žemės savininkų, bet ir ant vietos savivaldos institucijų pečių.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus atstovė Laimutė Norkienė tikisi, kad naujojo dokumento įsigaliojimas paskatins vietos politikus želdinių priežiūrai skirti ne tik didesnį dėmesį, bet ir daugiau pinigų.
Iki šiol miesto valdžia buvo dosni tik pavieniams žaliesiems plotams, ypač senamiestyje. Bet ir šios iniciatyvos tebuvo pavienės.
„Nėra vieningos tvarkos,- mūsų dienraščiui sakė kraštovaizdžio architektė. – Iki šiol miestas turėjo tik dar 1994 metais paruoštą Klaipėdos želdinių schemą.
Šis dokumentas šiandien yra pasenęs – žalieji plotai jame pavaizduoti taip, kaip tuo metu geriau atrodė architektams, be to, želdynai schemose neturi konkrečių ribų. Nebuvo aišku, kokias teritorijas derėtų vadinti parkais, kokias – skverais ar aikštėmis, nes teisės aktai šių sąvokų aiškiai neapibrėžė.”
Tvarka bus?
Įgyvendinant naująjį įstatymą, želdiniai miestuose ne tik turės būti inventorizuoti ir įtraukti į sukurtą duomenų bazę, bet ir turi būti parengti parkų bei skverų žemės sklypų ribų planai.
Šiuo metu susistemintų tikslių duomenų, kiek Klaipėdoje yra žaliųjų plotų, kaip juos derėtų įvardinti, nėra.
Pavyzdžiui, Želdinių įstatyme aiškiai pasakyta, kad parku reikia vadinti ne mažesnį nei hektaras žmogaus sukurtą želdyną, o miesto sodu – ramiam poilsiui ir renginiams skirtą ne mažesnį nei 0,5 ha atskirą želdyną. Trumpalaikiam poilsiui skirtą 0,5 ha želdyną su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinantį gyvenvietės estetinę ir ekologinę būklę, derėtų laikyti skveru.
L. Norkienė sako, kad pagal prieš 13 metų rengtą miesto želdinių schemą nūdien sunku spręsti, kurie plotai atitinka įstatyme pateiktus apibrėžimus.
„Per tą laiką daug kas pasikeitė. Pavyzdžiui, schemoje teritorija Miško kvartale, prie treko, įvardijama kaip parkas. Tačiau išdygusi Šv. Kazimiero bažnyčia trečdalį ploto „atsiriekė”, – teigė kraštovaizdžio architektė.
Anot jos, tokių pavyzdžių – ne vienas: teritorija prie „Žalgirio” stadiono ties Pušyno ir Švyturio gatvių kampu anksčiau vadinosi skveru, o 2002 metais, surinkus istorinę medžiagą, ši Senosios Vitės kapinių teritorija buvo įrašyta į nekilnojamų kultūros vertybių registrą ir yra valstybės saugomas objektas.
Po kelio platinimo darbų sumažėjo ir skveras prie geležinkelio stoties. Istoriškai ten buvo suformuotas itin įmantrus skveras su pėsčiųjų takais. Nedidelis žalias trikampiukas teliko ir iš skvero prie autobusų stoties.
Skveru vadinama ir teritorija už Lietuvininkų aikštės, kur nuo senų laikų stovi visuomeninės paskirties tualetas. O štai prie Muzikinio centro Šaulių gatvėje – ten, kur dabar drėgna, ūksminga ir apleista žalia teritorija, būta labai gražaus miesto sodo.
Pasak L. Norkienės, Savivaldybė planuoja šį plotą sutvarkyti, atstatyti takų tinklą, įrengti, kaip anksčiau, žaidimų ir masinių renginių aikštelę, menkaverčių medžių vietoje pasodinti vertingų rūšių medžius.
Įdomūs faktai
Paskaičiuota, kad optimalus žaliųjų plotų ir gyvenamųjų teritorijų santykis miestuose yra tada, kai žalumai skirta trečdalis miesto ploto.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vienam miestiečiui turėtų tekti ne mažiau kaip 9 kv. m žalių plotų
1975 metų statistiniai duomenys byloja, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose želdynai užėmė beveik 20 tūkst. ha plotą, o vienam gyventojui vidutiniškai teko 170 kv. m.
1996 m. duomenimis, Klaipėdoje užfiksuotas beveik 1 000 ha žaliųjų plotų sumažėjimas.
Pavasarį miesto Tarybos patvirtintu Strateginiame planu siekiama suformuoti naujus miesto miško parkus prie Smiltelės upelio, prie Danės upės, prie vandenviečių, Melnragės, Girulių ir vasaros estrados, poilsio parko. Šiuo metu jau kuriamas naujas parkas prie Jūrininkų prospekto