Neįgaliųjų organizacijas drasko konfliktai

Dvi organizacijos – uostamiesčio neįgaliųjų verslo plėtros centras (NVPC) ir Lietuvos invalidų sąjungos (LID) Klaipėdos skyrius, iš esmės turinčios dirbti bendrai, šiandienmojuoja karo kirviais. Ambicijomis perpildyta kova stabdo beveik 900 oficialių draugijos narių problemų sprendimą.

Nesutariančių pusių konfliktas toks gilus, kad jų negali suvienyti nei LID vadovai, nei Klaipėdos valdžia.

NVPC konsultantė Neringa Venckienė į dienraštį kreipėsi prašydama paviešinti LID Klaipėdos skyriaus neveiklumą. Neįgaliuosius įdarbinimo klausimais konsultuojanti klaipėdietė įsitikinusi, jog uostamiesčio neįgaliųjų užimtumo problemos Klaipėdos skyriuje nesprendžiamos, o jaunesnių, aktyvesnių žmonių iniciatyva slopinama ir ignoruojama.

LID uostamiesčio skyriaus pirmininkas Halygas Buivydas atremia kaltinimus argumentais, jog vandenį draugijoje drumsti pradėjo pati N. Venckienė.

„Gal nori užimti kieno nors vietą, o gal pavydas ramybės neduoda. Juk mes iki jos atėjimo savo bendruomenėje dirbome ramiai ir produktyviai”, – aiškina H. Buivydas.

Trečioji pusė – LID pirmininkė Zita Valaitytė dienraščiui pripažino, kad dviejų asmenybių konfliktas daro gėdą visai draugijai ir dėl jo tik nukenčia uostamiesčio neįgalieji, tačiau sostinėje įsikūrusi draugija sutaikyti klaipėdiečių nepajėgia

„Per kalnelį nesuėjo”

Juoda katė tarp šių giminiškų organizacijų, kurių įkūrėjas yra bendras – LID, perbėgo prieš metus, kada buvo nuspręsta NVPC įkurdinti suremontuotose LID Klaipėdos skyriaus patalpose J. Zauerveino 12a.

Tam, kad pastarieji įsileistų į savo patalpas centrą, kuris rūpintųsi jų ir visų uostamiesčio neįgaliųjų užimtumu bei įdarbinimu, prireikė miesto valdžios pagalbos. Tačiau ir po derybų įkurdinti nuomininkai J. Zauerveino gatvėje ilgai neužsibuvo – nors ir mokėjo nuomos mokestį už 14 kv. kambarėlį, LID Klaipėdos skyrius sulaukė progos ir iškrapštė nepatogius kaimynus laukan.

N. Venckienė dienraščiui pasakojo, jog darbui su neįgaliaisiais mažo kambarėlio J. Zauerveino gatvėje užteko, tačiau kategoriškai centro nenorėjęs į patalpas įsileisti H. Buivydas nesuteikė nuomininkams elementariausių patogumų – tualeto ir vandens. Žiemą negalią turinčioms konsultantėms tekdavo į tualetą eiti per lauką.

Anot N. Venckienės, nuo pat pirmos darbo dienos buvo jaučiamas priešiškas nusistatymas ir NVPC darbuotojų pastangų veikti išvien ignoravimas.

Tašką šioje kaimynystėje padėjo nelaimingas įvykis. Birželio mėnesį buvo apvogtas NVPC kabinetas – išdaužę langą vagys išnešė kompiuterį ir monitorių. Kabinete su kiauru langu tapo neįmanoma dirbti – LID Klaipėdos skyrius jo iki šiol neįstiklino, o NVPC buvo priversti ieškoti kitų patalpų

Kvepia nomenklatūra

Dabar neįgaliuosius įdarbinimo klausimais N. Venckienė konsultuoja Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) patalpose, nors visi kiti Lietuvos centrai, kurių dar yra 5, puikiausiai dirba kitų miestų LID skyriuose.

Kartu su NVPC konsultante iš J. Zauerveino gatvės pasitraukė ir grupė neįgaliųjų. Jie dienraščiui teigė nebematą prasmės lankytis užsiėmimuose ir būreliuose, nepritaikytuose prie aktualijų.

„Iš metų į metus ten vyksta beveik tas pats – siuvimo ir mezgimo būreliai, kuriuose ne tik kad nieko neišmokau, bet dar ir kitus reikėjo pamokyti. Dainuoti susirenka tie patys žmonės. Neįdomu ir nuobodu. Šį faktą akivaizdžiai įrodo ir tai, kad jų užsiėmimus lanko tik pensininkai, jaunimo ten – nė kvapo”, – pasakojo invalidumą turinti klaipėdietė Valentina Kuzmenko.

Jai antrina ir Rimutė Šimkūnaitė, kuri draugijoje pasigesdavo elementarios informacijos.

„Žinoma, jie važinėja į ekskursijas, laivais plaukioja, bet kažkodėl visada – tik tie patys žmonės. Pavyzdžiui, laivu po marias taip ir neišplaukiau, nes ten jau nebebuvo vietų. Pas masažuotoją papulti irgi neįmanoma – tie patys žmonės pirmieji eiles užsiėmę.

Dar geriau – neįgaliųjų privilegijomis naudojasi ir sveikieji. Iš projektų neįgaliesiems gaunamos lėšos, o už tuos pinigus organizuojamuose renginiuose dažnai galima sutikti draugijos narių artimųjų. Visus būrelius veda tie patys nekvalifikuoti žmonės, kurie daug metų sau atlyginimus garantuojasi iš projektų”, – pyko moteris.

Miestas nepadėjo

N. Venckienė, daugiau nei metus dirbusi Klaipėdos skyriaus pirmininko H. Buivydo, pašonėje pastebėjo, jog šis vadovas priešinasi bet kokiai naujai veiklai.

Moteris tikino, kad dėl nomenklatūrinio vadovavimo ir neįgaliųjų interesų ignoravimo ji ne kartą kreipėsi į miesto valdžia, tačiau ši jokių sprendimų negalėjo priimti, kadangi Savivaldybė neturi tiesioginės įtakos šiai draugijai. Finansavimą ji užsitikrina rašydama projektus, o patalpos priklauso Turto fondui.

Grasinimų nebijo

H. Buivydas ir draugijos administracijoje dirbantys žmonės žurnalistei aiškino tikėjęsi spaudos atstovų apsilankymo, mat esą išsikraustydama N. Venckienė žadėjo su jais susidoroti.

„Kelioliką metų dirbome ramiai, niekam neužkliuvome. Visiems neįgaliesiems pas mus durys atviros. Nori – gali eiti sportuoti, piešti ar dainuoti. Vedame daug užsiėmimų – kompiuterių kursai, mankšta, šokių būrelis. Skaitome poeziją, turime folkloro ansamblį.

Draugijoje oficialiai įsiregistravę 820 narių. Gal ir ne visi pas mus lankosi, bet tie, kurie ateina – nesiskundžia. Ir ne taip svarbu, ką užsiėmimuose veikiame, svarbiau – bendravimas ir bičiulystė, kuri mus sieja”, – savo poziciją dėstė H. Buivydas ir tuo metu draugijoje buvę žmonės.

Anot H. Buivydo, po minėtos vagystės N. Venckienė pati žadėjusi pasirūpinti lango įstiklinimu, todėl kaltinimai, esą draugija specialiai laiko košiamas vėjo patalpas – tik pramanas. Draugija jau suradusi pinigų ir užsakiusi langą, tik jo vis dar neatveža.

Pirmininko žodžiais jaunimo draugijoje mažai ne todėl, kad jiems čia nėra ką veikti, tiesiog jauni žmonės – beveik visi dirbantys.

„Aikštinga moteris, gal kokių problemų turinti? Mes iki jos atėjimo puikiai tvarkėmės ir toliau taip tvarkysimės. NVPC ir mes neturime nieko bendra, esam skirtingos organizacijos, ir po vienu stogu mums nebūtina dirbti”, – tikino H. Buivydas.

Gali perinkti vadovą

Apie klaipėdiečių nesutarimus sostinėje įsikūrusios LID pirmininkė Z. Valaitytė yra informuota.

Ji nepatenkinta tuo, kad beveik 900 narių vienijantis uostamiesčio skyrius neatitinka neįgaliųjų interesų.

Šiemet pagal klaipėdiečių parengtas programas jiems iš valstybės biudžeto per LID buvo skirta daugiau nei 20 tūkst. litų, tačiau nė vieno projekto, skirto jauniems neįgaliesiems, skyrius neparašė.

„Draugijai 20 metų, jie verda savo uždarame gyvenime. Šiandien klaipėdiečiams tikrai labiau reikėtų į socialines paslaugas, o ne į kultūrines orientuotų projektų. Ne visas jaunimas dirba, yra ir su sunkia negalia, tai ar negalėtų tokius žmones surinkti į kompiuterių kursus ar pamokyti, kaip integruotis į visuomenę?

Jeigu abi organizacijos dirbtų išvien, galėtų kartu rašyti projektus, didinti neįgaliųjų užimtumą Klaipėdoje – taip mieste darbą surastų žymiai daugiau žmonių. Esu per toli ir per silpna, kad šioje istorijoje padėčiau tašką”, – pripažino Z. Valaitytė.

Savo bėdas uostamiesčio neįgaliesiems pirmininkė siūlo spręsti patiems – surengti visuotinį draugijos narių susirinkimą ir perrinkti pirmininką

„Savivaldybės prašymų nepaiso”

Klaipėdos mero patarėja Audra DAUJOTIENĖ

Keista, kad H. Buivydo vadovaujama draugija nenorėjo įsileisti centro, kuris ir jiems naudingas. Pati draugija privalėjo ieškoti sąlyčio taškų su NVPC. Tai, kas vyksta tarp šių dviejų organizacijų, pavadinčiau tragedija. Nejaugi asmeniniai principai yra svarbiau už draugijos narių problemas? Jų konfliktas arba kažkurios pusės negeranoriškumas tik daro žalą klaipėdiečiams, kuriems reikalinga pagalba. Mūsų bandymai juos sutaikyti teigiamų rezultatų nedavė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.