Menkės kadaise būdavo gaudomos išskirtinai rudenį. Kažkodėl vasarą jas gaudyti būdavo nepopuliaru. Palaipsniui menkių žvejybos sezonas prasitęsė nuo
Pirmieji bandymai vyko priekrantėje, 5-6 km nuo kranto. Tada menkių buvo užtektinai, pasitaikydavo ir stambių egzempliorių. Žvejoti plaukdavome „kolchozais”, specialiai nuomojamais laivais, po 10-15 žmonių. Paskui, pasikeitus jūriniams įstatymams ir atsiradus Lietuvoje kateriams, pritaikytiems plaukioti jūroje, vis dažniau menkių gaudyti išplaukdavo minimalūs – 2-3 žmonių – ekipažai. Beje, prie menkių žvejybos iš valčių populiarinimo nemažai prisidėjo valčių ir katerių salonas „Laivynas”, jau bene šeštus metus organizuojantis menkių žūklės jūroje varžybas. Paskui lietuviai atrado Norvegijos menkes ir kitas rimtas žuvis ten, šaltose jūrose. Reikia pasakyti, kad tenykštės menkės kur kas rimtesnės, gylis irgi vertas pagarbos. Kieno kišenė „nepakelia” Norvegijos, tie po truputį pradėjo ieškoti rimtesnių menkių arčiau, ten, kur galima nukakti su laivu iš Klaipėdos.
Per keletą metų visos žinomos ir netoli esančios vietos buvo „nudrožtos”, ir rimtesnių laimikių ieškantys žvejai laimės ieškoti plaukia į naujas vietas. Pamažu apie šias vietas sužino vis daugiau žvejų, tad po kiek laiko ir jas nudroš… Viena iš tokių naujų vietų – netoli Rusijos naftos gręžinio K-6, pasienyje su Kaliningrado sritimi. Plaukti toli, tačiau laimikiai dažnai būna rimtesni. Be to, ten ir gylis didesnis, ir dugno perkritimų daugiau. Menkės tokį dugną mėgsta. Žvejui tik tiek tereikia: sužinos, kad kimba, – nusitrenks velniai žino kur.
Taigi ruduo – tradiciškai populiariausias menkių žūklės metas, todėl išsinuomoti laivą savaitgaliui – ne taip paprasta. Dažniausiai visi laivai būna užsakyti bent mėnesiui į priekį, o jei dar įvertinsime rudeniškus orus, dėl kurių ne visada įmanoma išplaukti į jūrą, eilės nusitęsia dar toliau. Važiuoja lietuvaičiai iš visos Lietuvos, vargsta, šąla… tokia ta menkių žvejyba.
Ko reikia?
Ko reikia norint žvejoti menkes Baltijos jūroje? Jeigu nuomositės laivą, tada reikia nedaug: specialaus koto, multiplikatorinės ritės, krūvos gelžgalių, vadinamų pilkeriais, ir krūvos specialių sistemėlių. Jeigu nepatinka „kolchozas” ir norite žvejoti iš savo valties, tada prasideda reikalai…
Pirma – gelda, kuria žadate plūduriuoti Baltijos jūroje, turi turėti sertifikatą, arba klasę, leidžiančią plaukioti jūroje. Būtini ir laivavedžio dokumentai su leidimu plaukioti priekrantės vandenyse. Dar būtina įranga: GPS imtuvas, echolotas, ryšio priemonė. Paskui jau kotas, geležiai ir t.t. Vienas iš rimtesnių ir palyginti nebrangių GPS imtuvų – „Meridian Marine” su įdiegta jūrinių duomenų baze. Nelaidus vandeniui, su šviečiančia klaviatūra, smūgiams atsparus prietaisas, su SD kortelėmis plečiama atmintimi
Pilkeriai
Pilkerių menkėms žvejoti yra prigaminta įvairiausių. Bet svarbiausiai pilkerio funkcija – kuo greičiau nuskandinti sistemėlę į dugną. Šiaip ar taip, menkės dažniau kimba ant virš pilkerio prikabintos sistemos. Nors, aišku, nuvertinti pilkerio reikšmės irgi nereikia, kas ten žino, kas toje didelėje ir kvailoje menkės galvoje dedasi? Kartais jos mieliau griebia pilkerius.
Vienas iš įdomesnių variantų – neužsikabinantis pilkeris su įstatomu cheminiu šviestuku. Kabliukas jame pakabintas ne apačioje, o kiek aukščiau. Svoris subalansuotas taip, kad pilkeris kabėtų vertikaliai, o kabliukas pasiliktų šone. Šviestukas dideliame gylyje ryškiai šviečia ir, matyt, menkes tai erzina. Nežinau, kiek šis pilkeris efektyvus, bet variantas įdomus, vertas pabandyti.
Gan efektyvūs pilkeriai mūsų vandenyse – strimelės imitacija. Jie nedideli, padengti holografiniu raštu. Esant dideliam dreifui, su jais žvejoti sudėtinga dėl mažoko svorio – iki 150 g. Ramioje jūroje jie menkes vilioja puikiai.
„Abu Garcija” pilkeris „Sillen” skirtas žvejybai giliuose vandenyse. Mūsų seklumose jis kiek didokas – 750 g. Aišku, galima gaudyti ir tokiu, bet rankytės pavargs…
Spiningavimas jūroje
Kodėl gi ne? Jau kelerius metus naujų žvejybos būdų ieškantys žvejai bando jūroje menkes gaudyti spiningu – ir rezultatai puikūs. Ypač efektyvus šis būdas tada, kai jūroje štilis. Tada paprastai gelžgalio tampymas rezultatų neduoda.
Spiningas, aišku, turi būti galingas; su tradiciniu 10-30 g užmetimo svorio spiningu jūroje nepažaisi. Galingas, 80-100 gramų galintis mesti, šakalys, pintas valas ir didelis, 70-80 gramų, galvakablis su atitinkamo dydžio guminuku. Geriau ryškių atspalvių arba fluorescuojantis. Rezultatai būna puikūs. Be to, tai daug smagesnė žvejyba nei pilkerio tampymas. Pavasarį, kai priekrantėje malasi lašišos, yra šansų užkabinti ir jų
Apranga ir aksesuarai
Būtiniausia aprangos dalis – gelbėjimosi liemenė. Suprantu, kad nepatogu, bet jūra yra jūra, čia ne kokia smirdanti bala ties Balbieriškiu. Įkristi į jūrą nesudėtinga, išlipti iš jos – labai sunku. Liemenė suteiks jums šansų. Gal net ir nemažai. Paprastai jūroje ir nešaltu oru būna šalta, ypač rudenį. Todėl verta apsirengti žiemai skirtais žvejybiniais kostiumais. Jeigu kostiumas neskęstantis, tai komplekte su liemene jis tikrai stipriai padidins jūsų šansus nenuskęsti, kol jus už pakarpos ištrauks į laivą.
Vienas iš tinkamiausių variantų – „Seafox” neskęstantis dviejų dalių kostiumas. Ryškių spalvų, kad ant vandens atrodytumėt kaip didelė prabangi plūdė ir tikrai neliktumėt nepastebėtas. Kostiumas nepigus, bet savas kailis, ko gero, dar brangesnis?
Dar vienas svarbus aprangos akcentas, ypač dideliame laive – batai. Laivo denis paprastai būna šlapias ir slidus. Banguojant ir taip nėra paprasta stovėti, o jei dar slysta… Laivo denyje paprastai pilna neaišku kokios paskirties gelžgalių, styrančių būtinai ten, kur jums paslydus reikia nukristi, todėl neslystantys batai puiki išeitis. Specialūs firmos „Gill” buriuotojams skirti guminiai batai su neslystančiu padu – gera atrama menkių žūklėje. Galėsite daugiau skirti laiko žvejybai, o ne slidinėjimui.
Na, ir dar tokia smulkmė, kaip specialūs neperšlampantys maišeliai dokumentams ir mobiliesiems telefonams. Su jais galima maudytis drąsiai. Maudantis galėsite paskambinti žmonai, kad nelauktų pietums.
lopai b 👿