Po mėnesio uostamiesčio Savivaldybėje ketinama viešai pristatyti Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialųjį planą.
Šį didžiulės apimties dokumentą Savivaldybės administracijos užsakymu parengusios viešosios įstaigos „Nacionalinių projektų rengimas” (NPR) atstovo Mindaugo Rimeikos, imtis įgyvendinti tokį projektą verčia pats gyvenimas. Klaipėdoje šiandien esama apie 400 kilometrų lietaus nuotekų tinklų. Daugiau nei pusė jų yra paklota prieš trejetą dešimtmečių, o kai kurie – dar seniau.
Specialiojo plano rengėjų apskaičiavimais, apie 23 proc. uostamiesčio lietaus nuotekų tinklų yra itin prastos būklės, sumažėjęs jų pralaidumas. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių smarkiau palijus kai kurios uostamiesčio gatvės tampa neišvažiuojamos.
Plano rengėjai įvardijo 16 vietų, kur padėtis esanti itin sudėtinga ir skubiai taisytina. Pasak AB „Klaipėdos vanduo” generalinio direktoriaus Leono Makūno, tai nėra daug, tačiau ten gyvenantiems žmonėms kyla nemažai nepatogumų
Viena iš probleminių vietų vadinama teritorija tarp Liepojos plento ir geležinkelio, taip pat pačiame miesto centre esanti Teatro aikštė. Jai nuo potvynių grėsmės apsaugoti siūloma įrengti lietaus nuotekų siurblinę ir naują išleistuvą į Danės upę.
Problemų kyla ir lietaus nuotekų valymo. Šiandien beveik visas lietaus vanduo iš tinklų į aplinką patenka nevalytas, todėl yra teršiami vandens telkiniai. Siekiant to išvengti siūloma pastatyti 83 valymo įrenginius, lokaliniai turėtų atsirasti ir prie specifinių įmonių, ten, kur didesnė tarša.
Siūloma ir dar viena naujovė. Plano rengėjų įsitikinimu, už lietaus vandens surinkimą bei valymą turi mokėti ir gyventojai. Kol kas šį mokestį moka tik pramonės įmonės. Ar bus įvesta tokia rinkliava, o jeigu taip, – kiek ši paslauga kainuos, kol kas dar nesvarstoma.
Visą projektą trim etapais planuojama įgyvendinti iki 2022 metų. Iki to laiko norima renovuoti 26 km esamų tinklų, išplėsti esamus 34 km ilgio tinklus dabartiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, pakloti 48 km tinklų naujose teritorijose, atvirus griovius rekonstruoti į požeminį nuotakyną bei pastatyti 54 naujas nuotekų valyklas.
Lėšų poreikis – 300 mln. litų. Pasak L. Makūno, tokios sumos miesto biudžetas tikrai „nepatemps”, todėl tikimasi Europos Sąjungos, valstybės bei privačių investuotojų paramos.
NPR parengtam planui dar turi pritarti miesto Taryba. Prognozuojama, kad politikai šio klausimo imsis ne anksčiau gruodžio.