Ką slepia Kauno požemiai?

Kauno savivaldybėje viešumon kyla skandalas dėl galbūt švaistomų milijonų už požeminių inžinerinių tinklų priežiūrą. Dar daugiau – suabejota, ar jie tebepriklauso miestui.

Jei Kauno taryba pritars, kontrolieriai turės išsiaiškinti, ar savivaldybės įmonės tinkamai valdo joms patikėtą turtą. Tikimasi, kad bus atskleista viena „dvaro paslapčių” – kokiu pagrindu ir už kokius darbus kasmet už požeminių inžinerinių tinklų (kolektorių) priežiūrą minėtos įmonės moka milijonines sumas privačiai bendrovei „Kauno keliai”.

Neranda dokumentų

Miesto valdininkai pasigedo būtinų sutarčių. „Pradėjome ieškoti sutarties. Perdavimo aktą radome, bet sutarties, leidžiančios patikėjimo teise naudotis požemine infrastruktūra, nerandame”, – stebėjosi Kauno tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Romualdui Rabačiui tokia padėtis nekelia įtarimų dėl korupcijos apraiškų. „Čia ir dabar savivaldybės turtas. Jie požemių neprivatizavo, o gavo panaudos teise. Aš net abejoju, ar būta konkrečios sutarties dėl kolektorių”, – sakė R.Rabačius.

Įtartini skaičiai

Kauno kolektoriai, t.y. tuneliai, kuriais eina visi gyvybiškai svarbūs požeminiai inžineriniai tinklai, patikėjimo teise perduoti valdyti „Kauno keliams”. Už privačios įmonės (jos privatizavimą 2005 metais lydėjo skandalai ir teismai – aut.) prižiūrimus kolektorius savivaldybės įmonės, tokios kaip „Kauno energija”, „Kauno vandenys” bei kitos, per metus sumoka apie 1 mln. litų.

Pasak Kauno tarybos nario Kęstučio Mikėno, neaiškumų šioje istorijoje – kaip gerame detektyve. „Būtina išsiaiškinti tikrąją padėtį, nes skaičiavimai rodo, kad kolektorių priežiūrai negali reikėti daugiau kaip 200 tūkst. litų”, – įsitikinęs jis.

„Kauno kelių” vadovai neslepia, kad kolektorių priežiūra bendrovei pelninga, tačiau, anot jų, ši veikla nėra itin reikšminga bendram jos pelnui. Pasak „Kauno kelių” generalinio direktoriaus Ramūno Šilinio, per mėnesį kolektorių priežiūrai išleidžiama apie 20 tūkst. litų. Panaši suma atitenka įvairiems papildomiems darbams ir žmonėms išlaikyti, tad visos išlaidos siekia 50 tūkst. litų. Savivaldybės įmonės už kolektorių priežiūrą per mėnesį sumoka apie 85 tūkst. litų. „Yra samdoma bendrovė, kuri pagal sutartį privalo kolektorius prižiūrėti”, – kalbėjo R.Šilinis.

Pasak jo, paslaugų tarifai nustatyti prieš trejus metus, jokių nusiskundimų darbu iki šiol nebūta, tad padidėjusį dėmesį miesto požemiams jis linkęs sieti su neįvardytų asmenų noru pasipelnyti. „Čia yra politika”, – mįslingai kalbėjo „Kauno kelių” vadovas.

Kas nori užsidirbti

Miesto valdininkai vis tiek pasiryžę ieškoti susitarimus su „Kauno keliais” pagrindžiančių dokumentų. Komunalininkų tikinimu, jei tik Kauno valdžia panorėtų, kolektorius iš „Kauno kelių” galima būtų perimti bet kuriuo metu. Tačiau neaišku, kas tuomet juos prižiūrėtų, mat rasti tinkamą įmonę būtų sunku.

Viena galimybių – iš privačios bendrovės atgavus miesto požeminį ūkį steigti dar vieną savivaldybės įmonę. Tačiau vargu ar tai būtų racionalu. Neoficialiais duomenimis, Kauno požemiais ir inžineriniais tinklais pradėta domėtis atsiradus norinčiųjų uždirbti iš kolektorių priežiūros verslo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.