Per pastaruosius trejus metus Lietuvos gyventojai nuosekliai turtėjo, tačiau artimiausioje ateityje tokio spartaus finansinio turto didėjimo tikėtis nereikėtų. Pasak SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šalies gyventojų turtėjimą labiausiai byloja 1,6 karto padidėjęs vidutinis darbo užmokestis, 2,4 karto papilnėjusios indėlių sąskaitos bankuose ir 3 kartus padidėjusi vidutinė gyvenamojo būsto kvadratinio metro kaina.
„Pastaruosius trejus metus trukęs itin palankus ekonominio ciklo laikotarpis baigiasi, situacija ir aplinkybės keičiasi”, – sakė J. Varanauskienė. Pasak jos, nors SEB Vilniaus banko analitikai ateinančiais metais analitikai numatė 15 proc. darbo užmokesčio didėjimą, tačiau kartu prognozuojama ir didesnė infliacija (manoma, kad metų pabaigoje vidutinė metinė infliacija viršys 5 proc.), šiek tiek didinamos ir nedarbo prognozės, neaiški situacija palūkanų rinkoje.
„Šios aplinkybės daugeliui gyventojų didina netikrumą dėl ateities ir atsargumą. Atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, galime sakyti, kad artimiausiu laikotarpiu svarbiausia bus išsaugoti įgytą finansinę padėtį ir sukauptą turtą”, – teigia ekspertė. Pasak jos, besikeičiančius gyventojų lūkesčius rodo ir periodiškai įvairių institucijų atliekamos apklausos.
Pasak J. Varanauskienės, i galimybės sukaupti lėšų tikintis greito ir stabilaus uždarbio vertybinių popierių rinkose taip sparčiai nebedidės. „Verta atsiminti, kad yra svarbu turėti sukaupus pinigų atsargų indėlių sąskaitose ar pasinaudojus kitais mažesnės rizikos lėšų kaupimo būdais, net jeigu laikyti tokias atsargas bus „brangiau” dėl augančios infliacijos ir kitų ekonominių veiksnių”, – sakė ekspertė.
J. Varanauskienės teigimu, šiuo metu planuojant investicijas į vertybinių popierių rinkas reikia atsižvelgti į išaugusią kainų svyravimo tikimybę ir tokias investicijas planuoti jau ilgesniam – 5 ir daugiau metų laikotarpiui. „Besirengiantys investuoti trumpesniam laikui turėtų arba pasirūpinti garantijomis, arba tokioms investicijoms skirti tik tą dalį santaupų, kuri nėra reikšminga planuojamoms vartojimo išlaidoms, t.y. nesudarys didelės būsimųjų pajamų dalies”, – sakė ekspertė.
Pasak J. Varanauskienės, bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, atsargiau savo galimybes skolintis ir grąžinti paskolą turėtų vertinti ir gyventojai. „Rekomenduojame, kad paskolos įmokos ir pajamų santykis neviršytų 30 proc., o vartojimo paskoloms – 10-20 procentų. Taip pat nevertėtų itin pasikliauti prognozuojamu būsimųjų pajamų didėjimu ypač artimiausioje ateityje, nes realus padidėjimas įvertinus infliaciją gali būti gerokai mažesnis”, – sakė J. Varanauskienė. Kita vertus, pasak ekspertės, laiku atsižvelgus į ekonomikos cikliškumą, tinkamai jį įvertinus ir pasirinkus nuosaikesnę lėšų kaupimo strategiją, pavojus prarasti sukauptą turtą gerokai sumažėja.