„Mažeikių nafta” slysta iš lenkų rankų?

Lenkijoje pamažu klostosi aplinkybės, galinčios nulemti „Mažeikių naftos” atėmimą iš koncerno „PKN Orlen”. Tam prielaidas gali sudaryti tiek kito kaimynų koncerno „Lotos” galimas kyšininkavimas ir neaiškūs verslo ryšiai Lietuvoje, tiek vis garsėjančios kalbos apie į „PKN Orlen”

akcijas neva besikėsinantį Rusijos kapitalą, rašo „Respublika”.

Įstatymais įtvirtinta, kad AB „Mažeikių nafta” negali būti kontroliuojama subjekto, keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, Vyriausybė įgytų teisę perimti įmonės akcijas iš jų savininko.

Bene realiausia grėsmė – rusiško kapitalo brovimasis į „PKN Orlen”. Dar neseniai galimybę, jog rusai per Varšuvos vertybinių popierių biržą supirkinėja „Mažeikių naftos” savininko akcijas, neigė tiek aukščiausi Lenkijos pareigūnai, tiek paties „PKN Orlen” vadovybė.

Tačiau padėtis netikėtai pasikeitė: apie kėsinimąsi į didžiausio Lenkijos naftos koncerno akcijas prabilo net aukščiausi šalies kaimynės politikai.

Lenkijos premjeras Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) praėjusią savaitę pareiškė, esą reikalingos „įvairios komplikuotos priemonės”, kurios apsaugotų Lenkijos naftos pramonę nuo priešiško kapitalo. „Būkite ramūs, „Orlen” yra saugus. Tai mūsų dėka jis bus apsaugotas”, – pridūrė J.Kačinskis.

Tokius premjero pareiškimus paskatino į Lenkijos spaudą nutekėjusi vidinė šalies saugumo tarnybų informacija. Dienraštis „Rzeczpospolita” citavo Lenkijos vidaus saugumo agentūros (VSA) raštą, kuriame teigiama, kad „PKN Orlen” akcininkų struktūra VSA kelia didelį nerimą. 72 proc. „Mažeikių naftą” valdančio koncerno akcijų cirkuliuoja biržoje, taigi galimybės, kad užsienio kapitalas gali perimti, J.Kačinskio žodžiais, „perlą Lenkijos ekonomikos karūnoje”, vertinamos labai realiai.

Jei „PKN Orlen” netikėtai atitektų Rusijos kompanijai, ji, žinoma, perimtų ir didžiausią Lietuvos įmonę. Tokiu atveju automatiškai įsijungtų „Mažeikių naftos” pardavimo sutartyje numatyti mechanizmai, kurie Vyriausybei leistų perimti įmonės kontrolę iš „PKN Orlen”.

Analogiškas scenarijus įmanomas ir kitu atveju. „Mažeikių naftą” valdantis subjektas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ne tik jei tai būtų Rusijos kompanija. Žiniasklaidoje ne kartą skelbta apie Lenkijos koncerno „Lotos” ryšius su Lietuvoje prieštaringai vertinama dujų tiekimo tarpininke „Dujotekana”. Neseniai taip pat garsiai nuskambėjo galimas „Lotos” kyšininkavimo Lietuvoje atvejis, kurį tiria Gdansko prokurorai.

Tuo tarpu Lenkijoje jau faktiškai nuspręsta „PKN Orlen” prijungti prie „Lotos”. Abiem neigiamais scenarijais – tiek įrodžius, kad „Lotos” turi ryšių su „Dujotekana”, o per ją – su Rusijos koncernu „Gazprom”, tiek pasitvirtinus įtarimams dėl „Lotos” kyšininkavimo – susiklostytų aplinkybės, kurios gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai savo ruožtu galėtų sudaryti prielaidas atimti „Mažeikių naftą” iš „PKN Orlen”.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad Lietuva nesikiš į „PKN Orlen” ir „Lotos” sujungimą net jei pasitvirtins įtarimai dėl „Lotos” kyšininkavimo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.