Nuo ko priklauso darželio materialinė gerovė

Kodėl vieni uostamiesčio darželiai skursta, kai kiti tuo metu klesti? Kodėl vienų pastatai gražūs, kiemai sutvarkyti, grupėse pilna žaislų, o į kitus net pažiūrėti baisu?

Paieškoti tokios nelygybės priežasčių paprašė į redakciją paskambinęs vieno iš mažųjų klaipėdiečių tėvelis ponas Darius.

Įsitikinti, kad darželiai, bent jau iš išorės, akivaizdžiai skiriasi, nesunku – tereikia pasižvalgyti po miestą. Darželių vadovai, Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus bei už švietimo įstaigų ūkį atsakingos tarnybos specialistai įvardijo kelias priežastis: įstaigos amžių, rajoną, kuriame ji įsikūrusi, vadovo ūkiškumą, ir, ne paslaptis, tėvų kišenės dydį.

Kenčia nuo vandalų

Pasak Švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkės Violetos Gembutienės, kuo darželis senesnis, tuo prastesnė jo kiemo būklė. Dalis įstaigų teritorijų kenčia dėl to, kad per jas praeina inžinerinės komunikacijos: keičiant ar remontuojant vamzdynus kiemai išrausiami, ir nors darbus atliekančios įmonės privalo po to viską sutvarkyti, praeina laiko, kol žemė susiguli, atželia žolė.

Deja, valdininkės teigimu, lėšų iš biudžeto teritorijų tvarkymui nėra skiriama jau kelerius metus, tad rūpintis smėlio dėžėmis, sūpuoklėmis, pavėsinėmis ir kitais lauko įrengimais tenka patiems darželiams.

„Yra tokių, kur pasitvarko – jie juk turi teisę gauti 2 procentus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio paramos. Aišku, yra darželių, kur per metus surenka vos 1000 litų, o yra ir tokių, kuriems pervedama apie 40 tūkstančių“, – pasakojo V. Gemutienė.

Pasak jos, darželių materialinė gerovė labai priklauso nuo jų vadovų sugebėjimų ūkiškai tvarkytis, pritraukti lėšų, tačiau pripažino, kad vadovai – ne visagaliai ir nėra pajėgūs išspręsti visų įstaigos bėdų, pavyzdžiui – apsaugoti savo kiemų teritorijas nuo jas niokojančių vandalų. Pasak jos, itin prasta šiuo metu yra lopšelio-darželio „Pingvinukas“ būklė.

„Vakarų eksprese“ ne kartą rašėme, kad prieš keletą metų darželiuose panaikinus sargo etatus jų teritorijos tapo priebėga girtaujantiems paaugliams ar narkomanams. Iš daugumos įstaigų kiemų palaipsniui dingo sūpynės, karstyklės, smėlio dėžės, net nuo saulės bei kritulių vaikus saugojusios pavėsinės, pagal reikalavimus darželių kiemuose būti privalančios.

Vienodai gražūs nebus

Žinia, nuo 2000 metų vykdoma Klaipėdos miesto švietimo įstaigų pastatų renovacijos programa, kuri tęsis iki 2015 metų. Šiuo metu pagal ją renovuota (atnaujinti stogai, apšiltinti fasadai, sudėti plastikiniai langai, suremontuotos vidaus patalpos) maždaug pusė iš mieste esančių 52 ikimokyklinių įstaigų.

Darbų eiliškumas buvo sudarytas įvertinus pastatų būklę: statybos metus, fasadų, stogų, langų, durų, grindų būklę, šilumos sistemas, santechnikos tinklus, vėdinimo sistemas, elektros instaliaciją. Beje, specialistai konstatavo, kad kai kurių 15-20 metų senumo pastatų būklė dėl statybos ir projektavimo klaidų prastesnė nei darželių, skaičiuojančių kelias dešimtis veiklos metų.

Tačiau ir dėl minėtos renovacijos programos darželiai netaps vienodai patrauklūs miestelėnų akiai. Pasak V. Gembutienės, kai kurie darželiai savo eilės sulauks tik po kelerių metų, o tada esą jau reikės grįžti prie anksčiau sutvarkytųjų.

„Juk renovacija atliekama ne šimtaprocentinė, sutvarkomi tik būtiniausi dalykai“, – sakė V. Gembutienė.

Tėvų nuopelnas

Vieno iš geidžiamiausių mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ direktorė Violeta Gaučienė tvirtino skirtumo tarp įstaigų dėl finansavimo iš biudžeto nematanti, o didžiausią „ačiū“ už šiandieninę įstaigos finansinę gerovę turinti sakyti mažųjų tėveliams.

„N metų grupių remontus mūsų įstaigoje daro tik jie, nes valdžia pinigų tam neskiria. Apskritai kiekvieną kartą pateikiant ataskaitą tėvams, kam išleidome jų paaukotus pinigus, man būna gėda, kad perkame tai, kuo turėtų aprūpinti valstybė. Jau daug metų neskiriama pinigų patalynei, net žaislams, kurie būtini norint patenkinti prigimtinius vaiko poreikius. Visa tai tenka įsigyti patiems, o juk taip norėtųsi nupirkti kompiuterių ar įrengti vaikams gerą biblioteką“, – pasakojo V. Gaučienė.

„Šaltinėlis“ žaislais praturtėjo ir dėl jau trejus metus puoselėjamos tradicijos per Kalėdas dovanoti žaislus ne kiekvienam vaikui atskirai, o visai grupei.

Deja, dėl įstaigos kiemo galvą skauda ir „Šaltinėlio“ vadovei.

„Aplink mūsų įstaigą yra penki bendrabučiai, todėl gali nors paauksuotus namelius kieme statyti, vistiek jie neišlaikys daugiau nei kelias dienas, tuoj pat bus nuniokoti. Dabar mūsų kiemas matėte kaip atrodo? Tvarkingai prižiūrima žolytė ir asfaltuoti takeliai. Viskas. Net smėlio dėžių kol kas nesiryžome įrengti“, – apgailestavo pokalbininkė.

„Mūsų darželiai – gražiausi šalyje“

Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Stefanija VANCEVIČIENĖ

Klaipėdos miesto darželių vidaus aplinka, mano manymu, gražiausia šalyje, tai patvirtina ir iš įvairių kursų parvažiavusios auklėtojos, ir užsieniečiai svečiuodamiesi stebisi, kokios jaukios mūsų įstaigos. Net Vilniaus darželiai atrodo prasčiau. Žaislų pagal reikalavimus pakankamai yra visuose darželiuose. Tai, kad kai kurios grupės turi daugiau ir įvairesnių žaislų, tikriausiai tėvelių nuopelnas, jų geranoriška pagalba. Žaislų, baldų, virtuvės įrengimų ar kitų priemonių darželiai perka ir už tėvų įstaigai paaukotus 2 procentus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio: vieniems darželiams pinigų pervedama daugiau, kitiems – mažiau. O lauko įrengimai – skaudi problema: daugelyje darželių jie buvo sulaužyti ar sudeginti panaikinus sargų etatus ikimokyklinėse įstaigose. Naujai pastatytas pavėsines ar kitus įrengimus ištinka toks pats likimas – jie paprasčiausiai suniokojami vandalų.

„Esame iš vidutiniškai surenkančiųjų paramos“

Seniausio mieste lopšelio-darželio „Radastėlė“ direktorė Danutė Zibulskienė

Nemažai lemia startinė darželių materialinė bazė. Nors negaliu sakyti, kad kuo senesnė įstaiga, tuo ji turtingesė, nes automatiškai tenka daugiau lėšų išleisti fasado gražinimui. Nors apskritai šiuo metu darželiai visai neblogai gyvena. Nepalyginamai prastesė situacija buvo prieš keletą metų, kol ikimokyklinių įstaigų buhalterija buvo centralizuota. Dabar, kai patys tvarkome finansus, jei vadovas stengiasi, ir rezultatai matosi. Materialinė gerovė priklauso ir nuo to, kiek įstaiga naudoja vandens, elektros, ar pavyksta sutaupyti pinigų. Pinigų žaislams, knygelėms iš biudžeto nesame gavę nuo pat 1991 metų. Jų perkame už sutaupytus ar tėvų paaukotus pinigus. Užpernai surinkome apie 4 tūkstančius, pernai apie 7 tūkstančius litų 2 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio. Galėjome įsigyti tai, kas kainuoja brangiai, bet yra būtina. Pakeitėme lovytes, pirkome patalynės. Beje, nors mes tėvelių paramos neprašome, pasitaiko ir tokių, kurie patys pasiteirauja, ar darželis turi paramos sąskaitą ir perveda tam tikrą pinigų sumą.

„Visko užtenka“

Lopšelio-darželio „Pingvinukas“ direktorė Tatjana Sokolova

Leisti pinigus naujiems lauko įrengimams, kol darželių teritorijos nesaugomos, beprasmiška. Mėginome ir stalus, ir suoliukus statyti, bet viską išvogė. Mūsų darželis – asocialioje zonoje. Po kiekvienų išeiginių randame ką nors sugadinta, sulaužyta. Viskas, ką šiuo metu galime, tai palaikyti švarą kieme – šluoti, pjauti žolę. Tai ir darome. Mūsų įstaigos grupės – taip pat švarios, tvarkingos, ir žaislų užtenka, nors apskritai materialinės gerovės prasme su kai kuriomis miesto įstaigomis vargu ar kada galėsime lygiuotis. Kai kuriuos darželius lanko apie porą šimtų vaikų, mūsų – nė šimto, taigi ir paramos surenkame mažiau. Be to, nemaža dalis mūsų vaikų – socialiai remtini. Kaip galima ko nors prašyti iš jų tėvelių, jei jie net už darželį sunkiai beišgali susimokėti. Manau, mūsų darželyje tikrai kur kas geresnės sąlygos nei dalies mažųjų namuose. Čia jie mylimi, prižiūrimi, skaniai pamaitinami. O ko daugiau reikia?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.