Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį sakė esą įsitikinę, kad šią savaitę pavyks galutinai susitarti dėl seniai lauktos sutarties, pagal kurią bus reformuojamos ES institucijos, nors dar lieka nedidelių kliūčių, kurias daro Lenkija ir Italija.
Reformų sutartis, kuri užtikrintų stipresnį išsiplėtusios 27 valstybių sąjungos vadovavimą, efektyvesnę užsienio politiką, demokratiškesnį sprendimų priėmimą, pakeis ligšiolinę neįsigaliojusią, dėl prancūzų ir olandų priešinimosi 2005 metų referendumuose, ES konstituciją.
„Nėra jokios priežasties, kodėl mes neturėtume būti įsitikinę, jog iki šios savaitės pabaigos mes jau turėsime sutartį”, – sakė ES pirmininkaujančios Portugalijos valstybės sekretorius Europos reikalams Manuelis Lobo Antunesas (Manuelis Lobu Antunišas) per spaudos konferenciją po posėdžio, kuriame ministrai svarstė galutinį sutarties projektą.
Nuo birželio, kai ES lyderiai priėmė politinį sprendimą dėl sutarties, teisininkai, kalbininkai ir diplomatai nesiafišuodami triūsė prie jos teksto.
Dabar šis darbas jau baigtas, liko tik keli smulkesni klausimai, kuriuos kelia Lenkija, Italija ir Bulgarija. Nė vienas šių klausimų nelaikomas tokiu svarbiu, jog sutrukdytų ES lyderiams ją užbaigti penktadienį Lisabonoje ir pasirašyti gruodį.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) sakė esąs įsitikinęs, jog sutarties tekstas bus visiškai baigtas derinti šią savaitę.
Lenkija, po ilgos kovos išsireikalavusi, kad naujoji, pagal ES šalių gyventojų skaičių pagrįsta balsavimo sistema nebūtų įdiegta iki 2017 metų, pirmadienį dar pasiūlė į sutarties tekstą įterpti sąlyga, leidžiančią blokavimo teisės neturinčioms narėms reikalauti ES sprendimų atidėjimo keliems mėnesiams.
„Esu nusiteikusi labai optimistiškai. Liko tik mažytis žingsnelis iki susitarimo”, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga (Ana Fotyga), o jos kolega iš Liuksemburgo Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) pažymėjo, jog lenkų prašymą galima būtų patenkinti, įterpiant jį į protokolą, bet nekeičiant pagrindinės sutarties teksto.
Italija vis jaučiasi nuskriausta praradusi paritetą su Prancūzija ir Didžiąja Britanija Europos Parlamento vietų dalybose. Todėl ji norėtų, kad šis klausimas būtų dar svarstomas vėliau ir nebūtų įtrauktas į sutartį.
Bulgarijai užkliuvo vieningos ES valiutos „euro” pavadinimas, nes ji nori šį vienetą vadinti pagal kirilicos abėcėlę – „evro”, nes taip buvo ir Bulgarijos stojimo į ES sutartyje. Tačiau Europos Bankas prieštarauja kitokiai euro rašybai.