Uostamiesčio valdžia neigia žiniasklaidoje nuskambėjusius pranešimus, esą būtent dėl klaipėdiečių nerangumo Bendrosios pagalbos centras (BPC) mieste nebus steigiamas.
Pasak uostamiesčio mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, praėjusią savaitę šis klausimas analizuotas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriumi generolu Remigijumi Baniuliu. Pareigūnas, sakė vicemerė, domėjosi, ar Klaipėda būtų pasirengusi tokį centrą steigti.
Uostamiestis jau yra parengęs investicinį projektą archyvui ir Ekstremalių situacijų valdymo centrui (ESVC) statyti. Juos ketinama įkurdinti Dubysos gatvėje. Iš pradžių planuota, kad čia bus įkurtas ir BPC, bet pasikeitus valstybės strategijai ir apsisprendus, kad šalyje užteks dviejų centrų – Vilniuje ir Šiauliuose, – pradėti darbai buvo pristabdyti.
Neseniai Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas vėl sugrįžo prie šio klausimo svarstymo. PAGD pavyko įrodyti, kad Lietuvoje dviejų centrų per mažai. Specialistų nuomone, tokie centrai dar turėtų atsirasti Klaipėdoje ir Alytuje.
„Akivaizdu, kad galimybė paskambinti telefonu 112 – tik pusė darbo. Būtinas šios pagalbos valdymas, o tam reikalingi specialūs centrai. Kiek anksčiau manyta, kad šia veikla galėtų užsiimti ir privačios struktūros. Šiuo metu apsispręsta, kad tai bus išimtinai valstybės funkcija”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Pasak vicemerės, šiandien jau yra paskelbtas konkursas archyvo ir ESVC pastatui statyti.
„Apsisprendus po vienu stogu steigti ir BPC, konkurso procedūros bus stabdomos – tam, kad būtų integruotas dar vienas padalinys. Jei šį sumanymą pavyks įgyvendinti, Klaipėdoje atsiras ne tik atsiras naujų darbo vietų, bet ir pagerės pagalbos valdymas visame regione”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Preliminariais apskaičiavimais, BPC Klaipėdoje turėtų pardėti veikti po trejų metų