Garsi rusų aktorė turi lietuviško kraujo

„Mano promočiutė, su vyru lenku gyvenusi Varšuvoje, buvo lietuvė”, – LŽ atskleidė Lietuvoje viešėjusi populiari Rusijos aktorė Jevgenija Simonova.

Jos pavardė turėjo būti Stankevič. Sovietinė realybė lėmė, kad dabar lietuvės ir lenko proanūkė turi Simonovos pavardę. „Mano senelį 1937 metais areštavo ir po poros mėnesių sušaudė, – pasakojo viešnia. – Tuo metu Leningrade gyvenusią močiutę su dukra ištrėmė. O mano tėvą įsūnijo garsus skulptorius Vasilijus Simonovas ir suteikė savo pavardę. Kitaip jis nebūtų turėjęs ateities. Kaip „liaudies priešo sūnus” mano tėvas nebūtų galėjęs studijuoti ir ko nors siekti. Tai buvo labai sudėtingi laikai. Tėvo sesuo taip ir liko Galina Stankevič, o jis virto Pavelu Simonovu.”

Savi kino žmonės

Rusų aktorė J.Simonova ir jos vyras režisierius Andrejus Ešpajus Lietuvos nepamiršta dar todėl, kad čia gyvena bičiuliai nuo studijų Maskvoje laikų – režisierius Raimundas Banionis, operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė ir kiti. „Buvo malonu juos pamatyti”, – sakė J.Simonova. Pastarąjį kartą šie žinomi rusų kino ir teatro žmonės mūsų šalyje lankėsi prieš trejus metus.

Nuo praėjusio savaitgalio Vilniuje vyksta Naujojo Rusijos kino dienos, į kurias buvo pakviesta ir ši Rusijos menininkų šeima. Per jas režisierius A.Ešpajus pristatė savo filmą „Daugtaškis”, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka jo žmona J.Simonova.

Maskvoje aktorė kartais susitinka su Lietuvos kultūros atašė pareigas einančiu aktoriumi Juozu Budraičiu. Pastarąjį kartą jiedu matėsi, kai vyko vakaras režisieriui Vytautui Žalakevičiui atminti. J.Simonova sakė, kad Rusijoje visada stengiasi pažiūrėti lietuvių teatro režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Rimo Tumino spektaklius.

Blogi laikai – geri laikai

Praėjo beveik 30 metų nuo tada, kai ekranuose pasirodė režisieriaus Marko Zacharovo kino juosta „Paprastas stebuklas”, kuriame jaunutė J.Simonova vaidina Princesę. Filmas iki šiol populiarus ir dažnai rodomas.

Princesę vaidinusiai aktorei per tą laiką teko patirti ir kūrybinį polėkį, ir duobių. „Visko buvo, – pasakojo nuo 18 metų filmuose vaidinanti J.Simonova. – Kurį laiką kine apskritai darbo neturėjau, nuolydis prasidėjo dar prieš sugriūvant Sovietų Sąjungai. Bet aš visą laiką vaidinau teatre. Todėl mano kūrybinis gyvenimas buvo intensyvus. Bet be kino, suprantama, aš liūdėjau.”

Vis dėlto ji teigė, kad labiausiai tuo laikotarpiu nukentėjo vyresnės kartos aktoriai, ypač tie, kurie neturėjo etatų teatre. „Tada net megažvaigždės liko be pragyvenimo šaltinio. Mūsų kartai taip pat paprasta nebuvo. Mano gražiausi metai, kai tau tarp 30 ir 40 metų, kai nesi senas, bet jau turi patirties, buvo išbraukti iš kūrybinio gyvenimo. Vėl viskas gerai klostytis pradėjo po to, kai man suėjo 40 metų”, – atvirai kalbėjo viešnia.

Dabar, kai J.Simonovai per 50 metų, ji nesistebi, kad pasiūlymų vaidinti kine gauna mažiau negu tada, kai buvo jauna. „Kartais esu kviečiama filmuotis kine. Būna, sutinku vaidinti eilinėje juostoje. Bet jei filmo lygis labai žemas, atsisakau. Kartais sutinku dėl pinigų, bet jei visai bjauru, tai ir atlygis nerūpi”, – sakė garsi aktorė.

Senutę vaidina be grimo

„Be abejo, amžius lemia, ar gausi vaidmenų, – supranta J.Simonova. – Jauną veidą ekrane matyti maloniau. Daugelis moterų aktorių stengiasi jį išsaugoti. Taip, chirurginiu būdu. Kartais tai padeda, kartais ne. Aš to nedarau, nes tokio beprotiško troškulio darbui nejaučiu.” Maskvos Majakovskio teatre aktorei vaidmenų visada pakanka. Todėl kine J.Simonova filmuojasi pirmiausia tada, kai jai įdomu.

Vienas įdomesnių pastarojo meto teatro vaidmenų – spektaklyje pagal Edwardo Albee pjesę. Čia 52 metų J.Simonova vaidina 92 metų senutę. „Spektaklyje yra trys veikėjos: A, B ir C. Vieną jų, 26 metų moterį, vaidina mano dukra Zoja Kaidanovskaja, 52-erių – Vera Babičeva ir 92 metų senutę – aš. Spektaklyje pasakojama apie vienos herojės tris gyvenimo laikotarpius – jaunystės, vidutinio amžiaus ir senatvės. Persikūnyti į seną moterį buvo sunku, ilgai teko ieškoti, kaip tą padaryti. Iš pradžių mane labai grimuodavo. Aš vaikštinėdavau po teatrą ir manęs niekas nepažindavo. Vėliau nusprendėme apskritai atsisakyti grimo. Taip ir vaidinu – be jo”, – pasakojo aktorė.

Anūkas jau filmuojasi

Dukra Zoja – iš pirmosios J.Simonovos santuokos su aktoriumi Aleksandru Kaidanovskiu. Jiedu pragyveno ketverius metus ir išsiskyrė. Su antruoju vyru A.Ešpajumi susituokė prieš 20 metų. „Mes retai būname atskirai, – sakė jo filmuose vaidinanti J.Simonova. – Apskritai abu labai daug dirbame. Pailsėti pavyksta ne daugiau kaip savaitę. Per mažai. Atostogas dažniausiai leidžiame prie kokios nors šiltos jūros.”

Aktorė turi anūką Aleksejų. 8 metų berniukas jau filmuojasi kine, bet kuo bus užaugęs, kol kas sunku numatyti. „Šaunu matyti Liošą ekrane, – apie vaikaitį sakė J.Simonova. – Močiutėms anūkai patinka, kad ir ką jie darytų. Nežinau, ar norėčiau, kad Lioša taptų aktoriumi. Svarbiausia, kad turėtų gerą išsilavinimą.”

Jaunesnė dukra Marija nesusigundė aktorės karjera, ji yra pianistė. Kadaise ir J.Simonova labai mėgo muziką ir daug laiko praleisdavo prie fortepijono. Kita jos aistra buvo žirgai. Bet galiausiai pasirinko teatrą ir kiną.

——————————————————————————–

Trumpai

Vaidino filmuose: Leonido Bykovo „Mūšin eina vieni „seniai”, Georgijo Danelijos „Afonia”, M.Zacharovo „Paprastas stebuklas”, V.Žalakevičiaus „Nepažįstamo žmogaus pasakojimas” ir kituose.

Suvaidinusi A.Ešpajaus filme „Daugtaškis” pelnė Rusijos kinotyrininkų ir kino kritikų gildijos premiją ir premiją „Nikė” už geriausią moters vaidmenį.

Majakovskio teatre dirba nuo 1976 metų. Už vaidmenį spektaklyje „Amžiaus auka” yra gavusi Stanislavskio premiją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.