D. Grybauskaitė: Lietuvai antros istorinės progos nebus

Lietuva privalo gerinti gebėjimus panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, teigia Lietuvoje viešinti ES biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė.

Europos Komisijos narė penktadienį atkreipė dėmesį, kad Bendrijos biudžete yra numatyta didžiulė finansinė parama Lietuvai. Kitąmet iš bendrų ES lėšų Lietuvai numatoma skirti 5,2 mlrd. litų, o 2007-2013 metais – 12,5 mlrd. litų. Tai sudaro daugiau nei penkis procentus bendrojo nacionalinio produkto.

Anot D. Grybauskaitės, nuo 2007 m. parama beveik visose srityse dvigubėja, o kai kur net trigubėja.

Tačiau, kaip rodo patirtis, naujosios ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, nesugeba pasiimti visų pinigų. Pasak D. Grybauskaitės, per dvejus su puse metų naujokės panaudojo tik apie pusę struktūriniuose ir Sanglaudos fonduose joms numatytų lėšų.

„Finansinė parama auga radikaliai. Todėl iššūkis visoms vyriausybėms yra didžiulis. Esančių resursų ir patirties nepakanka, ji kasmet turi būti atnaujinama, būtina naikinti biurokratinius barjerus”, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuva pernai iš ES biudžeto sugebėjo gauti beveik dviem milijardais litų daugiau, nei į jį įmokėjo. Tačiau šie duomenys, anot D. Grybauskaitės, galėjo būti daug geresni.

„Ar tai tikrai tie skaičiai, kuriuos galėjome pasiimti? Nenorėdama labai bartis, galiu pasakyti tik tiek – toli gražu ne”, – penktadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje sakė eurokomisarė. Ji pristatė Valstybės kontrolės duomenis, kurie rodo, kad pernai šalis iš ES nepasiėmė planuotų 1 mlrd. 184 mln. litų.

D. Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad būtina dėmesį skirti lėšų panaudojimo tempui ir kokybei. Kadangi Lietuvoje infliacija yra didesnė nei visoje Europoje, pinigai „tirps” greičiau, perspėjo komisarė.

„Tikslas turi būti ne tik pasiimti kuo daugiau pinigų, bet ir kuo geriau bei efektyviau juos panaudoti. Antro istorinio šanso pasivyti kitas Europos šalis nebus”, – reziumavo D. Grybauskaitė.

Nuo 2004 metų už finansinį biudžetą ir programavimą ES atsakinga D. Grybauskaitė taip pat kritikavo dabartinę ES biudžeto struktūrą. Jame daugiausia pinigų numatoma žemės ūkiui ir regioninei politikai, o tokios sritys kaip ekonominis konkurencingumas ir pilietinė visuomenė sulaukia gerokai mažiau paramos.