Europos Parlamentas, šiuo metu turintis 785 narius, yra didžiausia pasaulyje teisėkūros institucija. Reformų sutarties projekte numatyta, kad po 2009 m. rinkimų jo narių turėtų sumažėti iki 750. Europos Vadovų Tarybos prašymu Parlamentas turėjo apsispręsti dėl mandatų paskirstymo tarp šalių. Ketvirtadienį EP pateikė savo siūlymą, kuriam dar turės pritarti Taryba.
2001 m. pasirašytoje Nicos sutartyje buvo numatyta, jog Parlamente bus 732 nariai. Vėliau ši sutarties nuostata buvo patikslinta: nutarta, jog šiemet į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai Parlamente bus 785 nariai, o po 2009 m. rinkimų jų sumažės iki 736. Tačiau šių metų birželį Europos Vadovų Taryba (EVT) preliminariai pritarė Reformų sutarties nuostatai, kuri nuo 2009 m. birželio numato 750 EP narių. Dėl kiekvienos šalies mandatų skaičiaus EVT pasiūlė apsispręsti pačiam Parlamentui, tačiau laikantis tam tikrų principų. Mandatai turės būti paskirstyti pagal šalių dydį mažėjančios proporcijos tvarka – mažesnėms šalims bus atstovaujama palankesne proporcija. Be to, nė viena šalis negalės turėti mažiau kaip 6 ar daugiau kaip 96 mandatų.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą (378 balsai už, 154 prieš, 109 susilaikė), kurioje pasiūlė 2009-2014 m. EP kadencijos metu vietas Europos Parlamente padalinti pagal šalių dydį, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių.
Vokietijos mandatų sumažės iki 96 (buvo 99), Prancūzijos – 74 (buv. 78), Jungtinės Karalystės – 73 (buv. 78), Italijos – 72 (buv. 78). Lenkijos – 51 (buv. 54), Rumunijos – 33 (buv. 35), dvieju mandatų neteks Belgija, Graikija, Vengrija, Čekija, Portugalija, po vieną parlamentarą teks atsisakyti Olandijai, Danijai, Slovakijai, Suomijai, Lietuvai, Airijai, Mandatų skaičius nesikeis Ispanijai, Bulgarijai, Latvijai, Estijai, Kiprui, Liuksemburgui. Keturioms šalims – Švedijai, Austrijai, Slovėnijai, Maltai nuspręsta parlamentarų skaičių padidinti pridedant po vieną mandatą.
Dalis Italijoje išrinktų EP narių siūlė skaičiuoti ne visus gyventojus, o tik balsavimo teisę turinčius piliečius. Parlamentas tam nepritarė, tačiau paragino ateityje aptarti tokią galimybę. Nepritarta ir Lenkijoje išrinktų EP narių raginimui skaičiuoti ir užsienyje esančius piliečius. Vis dėlto deputatai pritarė raginimui, kad Europos Vadovų Taryba pasiūlytų Parlamentui iki 2014 m. patikslinti ES sutartyje įrašytą „piliečio” sąvoką.
Pažymėjęs, jog nebuvo rasta visiems priimtinos matematinės formulės, EP pranešėjas šiuo klausimu Alain Lamassoure (Europos liaudies partija, Prancūzija) teigė, jog siūlomas sprendimas – pereinamojo pobūdžio, tačiau „vienintelis, kuris gali būti priimtinas visoms ES šalims”. Pasak deputato, šis klausimas yra pakankamai keblus ir jautrus, todėl „protas ir logika turėtų nugalėti aistras ir atskirų valstybių interesus”. Tuo tarpu kitas pranešėjas Adrian Severin (Socialistų frakcija, Rumunija) sakė tikįs, jog „mažesnis parlamentas bus veiksmingesnis ir mažiau kainuojantis”. „Šnekame ne apie laimėjimą ar pralaimėjimą, o apie situaciją, kurioje laimi visi – ES bus demokratiškesnė, o Parlamentas – efektyvesnis”, – pridūrė europarlamentaras.
Dėl šio Parlamento siūlymo turės apsispręsti Europos Vadovų Taryba, kuri posėdžiaus spalio 18-19 d. Lisabonoje. Tikimasi jos pritarimo.