Prieš kelis mėnesius prasidėję neramumai kredito rinkoje atslūgo, teigia vyriausiasis „Nordea Markets” analitikas Rogeris Wessmanas. Rinkoms dar kartą įvertinus vasaros įvykius, perdėtos baimės nebeliko. Tačiau vis dar išlieka rizika, kad JAV ūkio plėtra lėtės. Baltijos šalių ūkiams irgi žadamas išbandymų metas.
Šią vasarą ryškėjant JAV būstų rinkos problemoms, padidėjo investuotojų ir kreditorių dėmesys kredito rizikai ir imtos griežtinti skolinimosi sąlygos. Iš pradžių pulta atsisakyti rizikingų produktų. Baiminantis bankų nuostolių sumažėjo noras skolinti trumpam laikotarpiui, dėl to trumpo laikotarpio palūkanų normos staigiai pakilo.
Tiesa, pastaruoju metu kapitalo rinkos atsigavo, o kredito rizikos „premija” (palūkanų normų priedas, viršijantis vyriausybių obligacijų palūkanų vidurkį, mokamas kreditoriams) sumažėjo. Visgi vasaros įvykiai artimiausiu metu nebus pamiršti. Kredito rizikos priedai, tikėtina, dar kurį laiką išliks aukštesniame lygyje nei vasarą.
Šiuo metu akys vėl krypsta nuo finansų rinkų suirutės prie ūkio problemų. Pagrindinis klausimas – kas atsitiks JAV ūkio plėtrai, kai vartojimo augimą pristabdys silpnėjanti būsto rinka. Iki šiol vartojimas buvo pakankamai tvarus ir, atrodo, kad JAV ūkis recesijos išvengs. Visgi ribojant kreditą ir būsto kainoms toliau krentant, išlieka rizika, kad vartojimo augimas staigiai lėtės ir galop sukels ūkio nuosmukį (ūkio plėtros lėtėjimą).
JAV Federalinių rezervų bankas (FED) jau pradėjo mažinti palūkanų normas tam, kad išvengtų recesijos. Tikėtina, kad tai dar ne pabaiga, ir FED dar bent du kartus mažins palūkanų normas, o jei reikės – ir daugiau.
Mažėjančios palūkanų normos mažina dolerio, kaip investicinės valiutos, patrauklumą. Todėl išlieka rizika, kad dolerio kursas ir toliau smuks – bent tol, kol JAV ūkio ciklas pasieks dugną.
Lėtėjantis augimas JAV ir silpnesnis doleris daro spaudimą ir euro zonos ūkio plėtrai. Tiesa, kol kas ūkis čia dar auga kur kas sparčiau nei JAV: tą skatina vietos paklausa (ypač vartojimo augimo potencialas) ir eksportas į naftą gaminančias šalis bei greitai besivystančias Azijos ir Rytų Europos rinkas.
„Šiuo metu mūsų pagrindiniame scenarijuje – lengvas euro zonos plėtros lėtėjimas. Tai reikštų, kad EURIBOR palūkanos (tarpbankinių paskolų eurais vidurkis) jau pasiekė savo viršūnę. Rinkos šiuo metu įskaičiuoja EURIBOR palūkanų normų kritimą, tačiau mes nesitikime, kad šie lūkesčiai realizuosis. Jei ūkis toliau sparčiai plėsis, palūkanų normos didės”, – sakė R.Wessmanas.
Baltijos šalių ūkiams – iššūkių laikotarpis
Augimas Baltijos šalyse pastaraisiais metais buvo skatinamas užsienio paskolų. Tai negali tęstis neribotai, nes jau pasiektas gana aukštas įsiskolinimo lygis. Paklausa viršija gamybos pajėgumų didėjimą, o tai spartina infliaciją.
„Taigi, augimas lėtės – o to ženklų jau turime paskolų bei nekilnojamo turto rinkose. Esminis iššūkis dabar – užtikrinti, kad sulėtėjimas nesukeltų „kieto nusileidimo”, t.y., staigaus skolinimosi, išlaidų ir užimtumo mažėjimo. Kitų šalių patirtis – Suomijos, Švedijos paskolų bumas 90-ųjų pradžioje – yra mums priminimas, koks staigus ir gilus gali būti sulėtėjimas”, – perspėjo „Nordea” analitikas.
Ūkių augimo lėtėjimas gali paskatinti kalbas apie devalvaciją. Bet koks valiutos kurso režimo pokytis kol kas yra mažai tikėtinas ir toks žingsnis tikrai neišspręstų Baltijos šalių problemų, tačiau rizika, kad Vyriausybės kai kuriose šalyse gali pasiduoti valiutos kurso pakeitimo spaudimui egzistuoja, ypač jei ekonomikos būklė sparčiai prastės.
Lietuvos ūkis rodo mažiau perkaitimo ženklų nei bet kuri kita Baltijos šalis, ir todėl staigaus nuosmukio rizika mažesnė. Tačiau ir čia augimo lėtėjimas neišvengiamas.