Laivams lėktuvai – ne konkurentai

Kelionių laivais ir keltais neturėtų nukonkuruoti lėktuvai. Tai tvirtina ne tik „mini striptizo“ oro uostuose nepageidaujantys keleiviai.

Kruizinių turistų Klaipėdoje apsilanko daugiau nei atvykstančiųjų sausuma. Palyginti su pernai, jų skaičius išaugo net 47 proc. Iš viso per turizmo sezoną uostamiestyje lankėsi beveik 37 tūkst. keleivių.

Šiemet į uostamiestį kruiziniai laivai buvo atplaukę net 66 kartus – daugiausiai nuo 2003 metų.

Jau yra užregistruotas 31 kruizinių laivų atplaukimas į Klaipėdą kitais metais. Tarp jų nemažai laivų, didesnių nei 200 metrų ilgio („Constellation“, „Century“, „Costa Victoria“, „Jewel of the Seas“ ir kt.). Didesni kruiziniai laivai paprastai atplukdo per tūkstantį turistų.

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, kol kas dar neužregistruota 18 kruizinio lainerio „Empress of the Seas“ atplaukimų. Per vieną atvykimą juo turėtų atplaukti apie porą tūkstančių keleivių.

Laukia nauji rekordai

AB DFDS LISCO Keleivių marketingo ir pardavimo skyriaus vadovas Arvydas Skuodas pasidžiaugė, kad turistinis sezonas buvo sėkmingas.

Per visus keltų maršrutus, kurių bendrovė turi penkis, šiemet perkelta per 123 tūkst. keleivių. Planuojama, kad šis skaičius iki metų pabaigos turėtų išaugti iki 130 tūkst.

Daugiausia keleivių maršrutu Klaipėda-Kylis plaukė birželio – rugsėjo mėnesiais, nors kelionė trunka 20 valandų. Šiemet šia keltų linija jau pasinaudojo 45 800 keleivių, o per praėjusius metus – daugiau kaip 48 600.

Pasak A. Skuodo, keleivių srautas gerokai išaugo pernai, kai bendrovė įsigijo dar vieną keltą.

Pastebimai daugėja ir plukdomų automobilių. Jei pernai manyta, kad pasiektas savotiškas bendrovės rekordas, tai dabar jau atrodo, kad šiemet jis bus viršytas. Pernai perkelta apie 41 tūkst. transporto priemonių, o šiemet – jau 40 400.

Ratuotų keleivių skaičius sudaro iki 60 proc. visų plaukiančiųjų. Šiemet plukdyta šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. automobilių, kai prieš porą metų tokių būdavo tik šiek tiek daugiau kaip 700. Tikimasi, kad šių metų rezultatai dar šoktelės iki 21 tūkst.

„Lėktuvai keltų nenukonkuruos, nes keleiviai gali pasiimti daugiau bagažo, nekyla problemų dėl vaikų ir naminių gyvūnų, kai juos norima vežtis kartu“, – aiškino A. Skuodas.

Jis paminėjo ir kitą keleivių nurodomą pranašumą renkantis kelionę keltu – nebereikia „mini striptizo“, kuriame priversti dalyvauti žmonės oro uoste dėl sustiprintų patikrinimų ir saugumo.

Bilietų Kalėdoms nebeliko

Klaipėdos-Kylio linija kursuojančiais keltais dažniausiai plaukia latviai, lietuviai, vokiečiai. Pastarųjų ypač padaugėja vasarą. Tarp keleivių daugėja olandų, prancūzų, anglų bei airių.

Vežėjai pastebi, kad gerokai išaugo ir autokemperių skaičius. Tokį kelionės būdą dažnai renkasi olandai, italai, ispanai.

Linijoje Klaipėda – Zasnicas šiemet taip pat jau pora tūkstančių keleivių perkelta daugiau nei pernai, iš viso – 7 tūkst.

Populiarūs reisai į Švediją: šiemet perkelta 53600 tūkst. keleivių, pernai – 62 tūkst. Beje, į Švediją per savaitę nuplukdomi net keli autobusai, pilni lietuvaičių, ketinančių ten ieškoti darbo.

Šiam maršrutui, priešingai nei kitiems, sezoniškumas didesnės įtakos nedaro. A. Skuodas apgailestavo, kad apie jį kol kas mažai žino patys švedai.

Jis neslėpė, kad dėl augančio keltų populiarumo vasarą į juos sunku gauti bilietų, tad geriausia juos užsisakyti prieš 2-3 mėnesius, nors galima jau ir prieš metus. Beje, šioms Kalėdoms bilietai taip pat jau užsakyti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.