Trečiadienį Europos Komisija (EK) priėmė komunikatą, kuriame pateikė integruotos Europos Sąjungos (ES) jūrų politikos viziją ir išsamų veiksmų planą. Šiame plane numatyta didelio užmojo kelerių metų darbo programa, pranešė ES spaudos tarnyba.
Dėl mokslo atradimų, sparčios technologijų plėtros, globalizacijos, klimato kaitos ir jūrų taršos greitai kinta Europos santykis su jūromis ir vandenynais – atsiranda ir daugiau galimybių, ir naujų problemų. Šias problemas ES spręsti padės integruota jūrų politika. Pasiūlymą po viešų konsultacijų, pasibaigusių praėjusį birželį, parengė ES žuvininkystės ir jūrų reikalų komisaro Džo Borgo (Joe Borg) vadovaujama dešimties Komisijos narių iniciatyvinė grupė. Be komunikato ir veiksmų plano, pateikta ir konsultacijų rezultatų ataskaita, iš kurios galima spręsti, kad suinteresuotosios šalys labai remia Komisijos iniciatyvą.
„Tai dar vienas aktyvaus Komisijos darbo pavyzdys, – sakė naująją strategiją inicijavęs Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). – Esu įsitikinęs, kad ateityje mums bus labai svarbūs dar nepanaudoti vandenynų ištekliai. Mūsų siūloma integruota jūrų politika skirta augimui, užimtumui ir tvarumui skatinti. Ją rengėme siekdami atsižvelgti į bendrus Europos interesus, išnaudoti visus vandenynų privalumus ir laikytis tvarumo principo. Vienas iš mūsų strategijos tikslų – modernizuoti Europą ir padėti jai prisitaikyti globalizuotame pasaulyje”.
„Suinteresuotųjų šalių atstovai dalijosi mintimis, o mes jų klausėmės. Tai labai svarbus pirmas žingsnis Europos jūrų ir vandenynų sektoriuje. Mūsų bendras tikslas – geriau išnaudoti šio sektoriaus galimybes ir spręsti kylančias problemas. Tai sudarys sąlygas kuo geriau išnaudoti mūsų jūrų turtus ir įveikti pagrindinius sunkumus”, – pridūrė Dž. Borgas.
Iki šiol jūrų veikla ir politika buvo valdoma pagal sektorius. Įgyvendinant integruotą jūrų politiką bus pakeisti jūrų sektorių politikos formavimo ir sprendimų priėmimo būdai, visiškai laikantis subsidiarumo principo. Taip atsakingoms institucijoms bus sudarytos galimybės tirti įvairių sektorių bei atitinkamų politikos sričių sąveiką ir į ją atsižvelgti visuose politikos formavimo lygmenyse, kad būtų galima kurti bendras priemones sąveikai išnaudoti ir išvengti konfliktų.
Naujoji politika bus grindžiama Europos pasiekimais jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir naujovių srityse. Jos pagrindas bus Lisabonos ekonomikos augimo ir didesnio bei geresnio užimtumo strategija, taip pat svarbiausias ES įsipareigojimas pirmenybę teikti aplinkos tvarumui, o ne ekonominei plėtrai.
Komunikate ir veiksmų plane nurodytos konkrečios priemonės, kurių turi imtis dar ši Komisija. Jas numatyta įgyvendinti įvairiose srityse, tokiose, kaip: jūrų transportas, jūrų sektoriaus įmonių konkurencingumas, užimtumas, moksliniai tyrimai, žuvininkystė, jūrų aplinka. Siūlomos priemonės:
1. Europos jūrų transporto erdvė be sienų.
2. Europos jūrų mokslinių tyrimų strategija.
3. Integruota nacionalinė valstybių narių jūrų politika.
4. Integruotas jūrų priežiūros tinklas.
5. Valstybių narių parengti jūrų geografinio planavimo planai.
6. Neteisėtos žvejybos ir naikinamojo dugninio tralavimo atviroje jūroje uždraudimas.
7. Europos jūrų klasterių tinklo rėmimas.
8. Laivybos ir žvejybos sektoriams taikomų ES darbo teisės išimčių peržiūra.
9. Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas.
10. Klimato kaitos poveikio pakrantės regionams mažinimo strategija.
Veiksmų planas pradėtas vykdyti trečiadienį. Artimiausiomis savaitėmis bus pateiktos uostų politikos, žuvininkystės ir jūros aplinkos iniciatyvos.