Europos Komisija turėtų skirti daugiau dėmesio bendros energetikos politikos koordinavimui ir skatinti šalis nares keistis informacija apie planuojamus susitarimus energetikos srityje su trečiosiomis šalimis. Be to, Komisija turėtų inicijuoti platesnę diskusiją apie galimas priemones užtikrinant strateginį bendradarbiavimą su Rusija.
Tokias rekomendacijas pateikė Vilniuje trečiadienį prasidėjusios tarptautinės konferencijos „Atsakinga energetika – atsakingiems partneriams” dalyviai.
Konferencijoje dalyvavusių energetikos ekspertų nuomone, dabartinė praktika rodo, kad būtina surasti būdų kaip geriau suderinti nacionaliniu lygmeniu vykdomus veiksmus, nes kai kurie dvišaliai susitarimai sukuria prielaidas konkurencijai su europiniais projektais.
„Taigi, reikia susitarti dėl reikalingo mechanizmo ir principų. Viena iš artimiausio laikotarpio priemonių būtų atitinkamo vaidmens suteikimas ES Energetikos saugumo korespondentų tinklui (NESCO) ir Energetikos stebėjimo tarnybai. Vėlesniame etape galėtų būtų svarstomas ir Europos agentūros, koordinuojančios energijos tiekimą, įsteigimas”, – teigiama ekspertų rekomendacijose.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad ES-Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje turėtų remtis „skaidrumo, tarpusavio pasitikėjimo principais bei bendrų taisyklių sistema” bei raginama paspartinti derybas su Turkija, Ukraina ir Moldova, siekiant jų efektyvaus įsijungimo į Energetikos bendriją, o taip pat skatinti jos tolesnę plėtrą į Pietų Kaukazo šalims.
„Tai padėtų užtikrinti stabilius ir nuspėjamus santykius su partneriais, esančiais greta ES sienų”, – teigiama rekomendacijose.
Jose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kad Rusija priėmė strateginį sprendimą naftą į Europos eksportuoti nebe sausumos vamzdynais, o jūra, tokiu būdu aplenkdama kai kurias tranzito šalis ir padidindama tiekimo kainą.
„Tokia strategija yra gana kontroversiška, susirūpinimą kelia ir tai, kad šios strategijos įgyvendinimas gali sukelti itin neigiamų padarinių Baltijos jūrai, paverčiant ją „naujuoju Bosforu”, – teigiama dokumente, kartu pažymint, kad dėl intensyvios ūkinės veiklos ir didelių jūros dugne palaidotos cheminės ginkluotės kiekių, Baltijos jūra yra viena pažeidžiamiausių ekosistemų pasaulyje.
Konferencijos dalyviai taip pat ragina „deramai įvertinti” Rusijos potencialą kontroliuoti alternatyvų energijos tiekimą į ES.
„Rusijos iniciatyvos sukurti „dujų OPEC” ir iš Centrinės Azijos eksportuojamos energijos maršrutą nukreipti per Rusiją rodo jos ketinimus tapti energijos tranzito šalimi ir dar daugiau padidinti ES priklausomybę nuo jos tiekimo. Energetikos chartijos sutartis gali sumažinti Rusijos galimybes kontroliuoti trečiųjų šalių energijos eksportą, todėl jos įgyvendinimo klausimas turėtų išlikti tarp svarbiausių ES ir Rusijos bendradarbiavimo klausimų”, – nurodoma rekomendacijose.
Taip pat pabrėžiama, kad kai kurios naujos Rusijos iniciatyvos ir projektai dujų srityje, bendradarbiaujant su kai kuriomis ES šalims, kelia grėsmę ES bendro intereso projektų, tokių kaip Nabucco, įgyvendinimui.
Naftotiekiui Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas, konferencijos dalyviai siūlo suteikti Europinio intereso statusą. Taip pat raginama apsvarstyti galimybę statyti suskystintų dujų terminalus Europos pakrantėse.