„Audrius Puipa (1960 – 1997): gyvenimo ir meno virtuozas”

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, spalio 19 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „Audrius Puipa (1960 – 1997): gyvenimo ir meno virtuozas”, skirtos 10-osioms šio iškilaus Lietuvos menininko mirties metinėms, atidarymas.
Dešimt metų prabėgę po Audriaus Puipos mirties įrodė, kad niekas nepakeis jo Lietuvos mene.
Visų pirma, tai buvo piešėjas par exellent. Puikus pedagogas, Piešimo katedros dėstytojas, kurio indėlis į piešinio meną yra dar tikrai tinkamai neįvertintas.
Pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, A.Puipos dėmesys piešiniui iš natūros, modelių studijos, labai autentiška šiuolaikinio menininko ir pagarbaus amatininko jungtis ne tik nepaseno, bet tapo dar įspūdingesnė ir tikrai nepakartojama. Jo kruopščios mėnesių mėnesiais pieštos, akvarele lietos studijos – figūrinės kompozicijos interjeruose – neturi sau lygių ne dėl įdėto fantastiškai gausių valandų, bet dėl meninės vizijos autentiškumo. Tokios yra scenos iš vilniečių inteligentų (Jacovskių, Klimų, Kavaliauskų, Leonavičių ir kt.) gyvenimo. Tačiau ne mažiau svarbūs ir lietuviško kaimo vaizdai (pvz. Šešuolėlių), įvairūs buitiniai vyksmai. Tam tikrais atžvilgiais tai yra nykstančio Lietuvos kaimo vaizdai (kiaulės pjovimas, vaiko ar senelio maudymas ir pan.), kurie įamžinti su „puipiška” meile paprastam žmogui, humanizmu ir šelmišku jumoru. Ir dar tie akvarelių „aprašai”, kuriuos paliko Audrius ant svarbesnių savo akvarelių, kuriuose smulkiai išvardinti, išaiškinti visi herojai, mizanscenos.
Jo režisuotos nuotraukos su žymiais menininkais (Vytautu Kalinausku, Vyteniu Jankūnu ir kt.), inscenizuojant žymius pasaulinės tapybos kūrinius (Davido „Marato mirtį”, peredvižnikus ir t.t.) pradėjo naują etapą Lietuvos dailėje, kur išmoningai susijungė fikcija su realybe, pirminė tikrovė su antrine ir pan. Vėliau darbus šioje srityje pratęsė kiti Lietuvos kūrėjai.
Apie Audriaus Puipos kūrybos svarbą meniniam gyvenimui byloja ir tas faktas, kad jau yra surengtos 7 pomirtinės personalinės parodos (dvi iš jų – Bergene, Norvegijoje ir Helsinkyje, Suomijoje). 1997 Nidoje iškilaus Lietuvos menininko atminimui buvo surengtas tapybos pleneras.