Guminių kompromisų metas

Tinkamų žieminių padangų pasirinkimas gali išspręsti daugybę problemų

Kalendorinio rudens vidurys kiekvienais metais būna paženklintas automobilininkų sezoninių ginčų apie tai, kaip geriau susidoroti su neišvengiamomis „slidžiomis“ problemomis. Kokiais kriterijais vadovaujantis rinktis padangas, kad jos apsaugotų tiek nuo smulkių nemalonumų stabtelėjus apledėjusioje įkalnėje, tiek nuo rimtų incidentų žiemos keliuose, kai neįtikėtinai ilgas stabdymo čiūžis virsta tokio pat dydžio nuostoliais? Ką galima vadinti panacėja nuo spustelėjus šalčiui kelius padengiančios plikšalos? Kas geriausiai įveikia sniego ir purvo pliurzę kiek atšilus? Ką reikia žinoti perkant dygliuotas, nedygliuotas, universalaus profilio ar restauruotas padangas?

Prastų padangų spąstai

Techninių apžiūrų centrų statistika ir retkarčiais keliuose rengiami neplaniniai automobilių „sveikatos“ tikrinimai rodo, kad maždaug 40 proc. eksploatuojamų mašinų turi didelių trūkumų. Šis įvertinimas skiriamas ir tiems keturračiams (jų paprastai suskaičiuojama 13–16 proc.), kurių padangos būna visiškai nudilusios, ir tiems, kurie pražiopso terminą (lapkričio 1–10 d.), kai privalu vasarines padangas pakeisti į pritaikytas kelionėms žiemos sąlygomis.

Specialistų teigimu, didžiulė dalis automobilių, mūvinčių iki kritinės (3 mm) ribos sudilusias padangas, yra pasmerkti gerokai didesnei akvaplanavimo rizikai ir maždaug 30 proc. ilgesniam stabdymo keliui, palyginti su tuo, koks būtų naudojant naujas žiemines padangas. Daugelyje avarinių situacijų vairuotojai neturi net teorinių galimybių išvengti susidūrimo.

Šias tiesas patvirtina ir Skandinavijos šalių mokslininkai, tyrinėjantys eismo saugumo problemas. Jų teigimu, tikrai žiemiškomis eismo sąlygomis, dygliuotos padangos avarijų tikimybę sumažina iki 40 proc. Suomijos mokslininkų skaičiavimais, jei jų šalyje būtų draudžiamos dygliuotos padangos, kasmet žūtų maždaug 20 proc. žmonių daugiau, apie 70 proc. būtų sunkiai sužalojama. Skandinavijos ekspertų teigimu, padangų būklė turi įtakos beveik pusei visų įvykstančių avarijų.

Sufleris – meteorologai

„Goodyear Dunlop Nordic“ atstovybės Baltijos šalyse pardavimo vadovas Elmantas Latkauskas, pristatydamas šio sezono padangų gamintojų siūlomas naujienas, daug dėmesio skyrė meteorologinių sąlygų analizei.

„Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Suomijos ar Švedijos viduryje gerokai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Mūsų šalyje iškrenta nuo dviejų iki šešių kartų mažiau sniego nei Skandinavijoje. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra mūsų regione svyruoja tarp 4 laipsnių šalčio ir 4 laipsnių šilumos, o Šiaurės Skandinavijoje retai kada būna mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Akivaizdu, kad užduotys, kurias žiemą tenka spręsti padangoms, skirtinguose regionuose dažniausiai būna visiškai kitokios“, – tvirtino E.Latkauskas.

Bendrovės „Dagris“ vadovas Gintaras Žemaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje per žiemą temperatūra iš pliusinės į minusinę ir atvirkščiai kaitaliojasi apie 70 kartų.

„Rytą kelias gali būti apledėjęs, per pietus padengtas šlapio sniego koše, o vakare čia jau telkšo balos. Esant tokioms sąlygoms, mes rekomenduojame rinktis kuo universalesnes padangas, kurios patikimos tiek ant ledo, tiek ant šlapio asfalto, tiek ant puraus sniego, tiek ant pažliugusio kelio“, – sakė G.Žemaitis.

Beje, nors universaliomis paprastai vadinamos universalaus profilio „M+S“ simboliais pažymėtos padangos, specialistai jas lygina su amfibija. T. y. su transporto priemone, kuri nei gerai važiuoja, nei gerai plaukia.

„Universalias padangas galima toleruoti vasarą, tačiau žiemą tokį automobilių apavą pasirenkantys vairuotojai tiesiog apgaudinėja patys save“, – tikino G.Žemaitis.

Dygliuoti argumentai

Padangų prekybos specialistai atkreipė dėmesį, kad gana švelnią lietuvišką žiemą, oro temperatūrai svyruojant apie nulį laipsnių, kelio paviršių paprastai aptraukia mikroskopinė ledo plėvelė, kurią efektyviausiai įveikia padangų dygliai.

„Apie važiavimą ant gryno ledo apskritai nėra ką kalbėti. Bandymais nustatyta, kad judant 50 km/val. greičiu pačiomis pigiausiomis ir kukliausiomis dygliuotomis padangomis apauto automobilio stabdymo kelias yra beveik 4 m trumpesnis, nei tą patį darant su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis padangomis“, – aiškino G.Žemaitis.

„Dagrio“ vadovo teigimu, tik-rovės nebeatitinka ir teiginiai, esą dygliai blogina sukibimą žiemą važiuojant švariai nuvalytomis miestų gatvėmis. Suomijos padangų bandymo poligone „Test World“ lyginant naujos kartos žiemines padangas, dygliuoti modeliai ant sauso asfalto tik simboliškai nusileido pačioms geriausioms nedygliuotoms konkurentėms stabdymo ir automobilio valdymo rungtyse, o daugelį pigesniųjų varžovių pranoko. Šiuos dalykus lemia tai, kad dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, todėl automobiliai yra stabilesni posūkiuose, jų rida mažiausiai 30 proc. didesnė ir jų nesunkiai pakanka 3–5 sezonams.

Šalutinis poveikis

Specialistai teigia, kad bene vienintelis neginčijamas dygliuotų padangų „minusas“ yra tai, kad važiuojant švariu keliu jos kelia daugiau triukšmo ir šiek tiek padidina degalų sąnaudas.

Bene didžiausi dyglių padangose priešininkai yra kelininkai. Įvairiais bandymais ne kartą patvirtinta, jog automobilis, su tokiu apavu nuvažiuodamas vieną kilometrą pliku asfaltu, išgremžia apie 20 mg asfaltbetonio dulkių. Švedų mokslininkai yra apskaičiavę, kad per žiemą jų šalies keliuose iškrapštoma apie 3–4 tūkst. tonų įvairių medžiagų. Dygliai keliuose suformuoja gana gilias provėžas, kurios apsunkina eismą šiltuoju metų laiku. Be to, dėl jų gerokai trumpiau laiko kelio dangos horizontalusis termoplastinis ženklinimas. Šios priežastys paskatino daugelyje Vidurio Europos šalių uždrausti dygliuotas padangas.

Kita vertus, tie patys švedai apskaičiavo, jog gydymo ir reabilitacijos kursai po „slidžių“ žiemos avarijų nukentėjusiems žmonėms valstybei kainuoja gerokai brangiau, nei renovuoti dyglių apgadintą kelių dangą ar horizontalųjį ženklinimą.

Kompromisų paieškos

Ką daryti automobilininkams, kurių mašinų salono garso izoliacija nėra itin gera ir dyglių keliamas triukšmas erzina? Ką rinktis ketinantiems keliauti į Europos šalis, kuriose eksploatuoti dygliuotas padangas draudžiama? Kalbinti padangų pardavėjai sakė, kad prireikus ieškoti tokio sprendimo, geriau pirmenybę teikti nedygliuotoms standesnėms padangoms, su vidutiniu lamelių skaičiumi.

Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą – dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja.

Dar vienas veiksnys, mažinantis tokio tipo žieminių padangų patrauklumą, – itin didelis jų nusidėvėjimo koeficientas. Siekiant, kad tokios padangos nesustingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du tris kartus greičiau nei dygliuotų ar standesnių nedygliuotų žieminių padangų. Daugiau ar agresyviau važinėjantiems vairuotojams jų gali vargiai užtekti vienam sezonui. O protingai važinėjant, nedygliuotos standesnės padangos turėtų laikyti du tris sezonus.

Ekspertai pataria vengti restauruotų padangų, nes bene vienintelis jų pranašumas paprastai būna žema kaina. Tačiau tikimybė patirti nemalonumų dėl nežinia kokių apkrovų turėjusio senojo padangos karkaso – didžiulė.

Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną universalų padangų eksploatavimo ypatumą – jų amžių. Visi garsieji padangų gamintojai nebeduoda jokių garantijų savo produktams, sandėlyje išgulėjusiems ilgiau nei penkerius metus (kiekvienoje padangoje yra įspaudas apie jos pagaminimo datą). Taip elgiamasi todėl, kad netgi neeksploatuojama padanga praranda savo savybes dėl gumos kietėjimo, įvairių cheminių procesų, vykstančių pačios padangos viduje, kordų „nuovargio“ ir t. t. Todėl įsigijus prieš keletą metų pagamintas naujas ar nedaug naudotas padangas, patariama riboti jų apkrovą, važinėti lėčiau ir atsargiau.

Praktikų pastabos

Žiemos sezono išvakarėse keletą naudingų patarimų automobilninkams pateikė „Michelin“ atstovybės Lietuvoje vadovai, surengę eksperimentą Elektrėnų ledo rūmuose. Čia su „Audi“ centro vairavimo instruktoriais iš Latvijos buvo pademonstruota, kaip elgiasi automobilis, apautas dviem naujomis ir dviem 3 sezonus naudotomis padangomis.

„Keičiantis sezonui reikėtų keisti visą padangų komplektą. Tačiau, jei jūsų biudžetas ribotas, nusprendėte montuoti dvi naudotas padangas ir pirkti tik dvi naujas, jas būtinai dėkite ant galinių ratų, kitaip automobilis slys posūkiuose“, –

aiškino „Michelin“ produktų linijų vadovas Baltijos šalims Arnas Stasevičius.

Bandant dalyvavo 2 visais keturiais ratais varomi „Audi A4“ automobiliai. Pirmajame naujos padangos buvo uždėtos ant galinių ratų. Žiūrovai savo akimis galėjo įsitikinti, kaip į posūkius, stabdymo ir greitėjimo manevrus reaguoja automobilis. Darant staigius posūkius, šiek tiek slydo automobilio priekis, tačiau jis važiavo gana paklusniai.

Automobilis su naujomis padangomis, sumontuotomis priekyje, „elgėsi“ visai kitaip. Jis gerokai lengviau įgaudavo pagreitį, tačiau posūkiuose visai neklausė vairuotojo ir sukosi beveik ratu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.