Kodėl naujakuriai virsta buratinais

Sparčiai dygstančių naujų individualių namų pirkėjai vietoj komfortiško gyvenimo užmiestyje neretai priversti tenkintis Buratino,ieškojusio auksinio raktelio ir patekusio į Kvailių lauke jį tykojusių gudrių plėšikų rankas, vaidmeniu.

Šių laikų buratinams sunkią akimirką neverta tikėtis pagalbos nei iš geradarių Artemono ar Malvinos – už neapdairiai įgyvendintą svajonę turėti nuosavą namą, virtusią vidury lauko stūkstančia mūrine dėžute be būtinų gerbūviui dalykų – šviesos, šilumos ar vandens, tenka patiems gerokai pakratyti pinigines. Geriausiu atveju – apsiginkluoti kantrybe, mat gyvybiškai svarbių tinklų plėtra, nors ir nepakankamai greitai, bet vis dėlto vyksta.

Uždaras ratas

Visiems žinoma tiesa, kad inžinierinės infrastruktūros sprendiniai turi užtikrinti kiekvienam privačios valdos savininkui objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu ar tinkamai šalinti nuotekas. Tik lieka atviru klausimas, už kieno pinigus ir per kokį laiką tai būtina atlikti.

Tačiau priemiesčių gyventojai tvirtina, kad šios deklaracijos prasilenkia su tikrove: žmonės vis laukia gamtinių dujų įvedimo, kenčia dėl periodiškai dingstančos elektros ar piktinasi negaunantys leidimų gręžiniams įrengti.

„Nevaldomas chaosas” – mėgsta kartoti Klaipėdos rajono savivaldybės valdininkai kaskart, kai jų klausiama apie nesibaigiančias problemas lyg grybai po lietaus dygstančiose gyvenvietėse uostamiesčio pašonėje. Tačiau dažniausiai užmirštama, kad pati rajono valdžia išleido džiną iš butelio, kai leido masiškai keisti žemės paskirtį, tvirtino detaliuosius planus ir išduodavo statybos leidimus be jokių investuotojų įsipareigojimų įrengti inžinerinį infrastruktūrą. O kai nuo pinigų medžio ima birti monetos, statybų planuotojai pamiršta ir tą medelį palaistyti, ir nudžiuvusias šakeles nugenėti.

Tačiau neatsakingų ir nesąžiningų pardavėjų į kampą įspraustų individualių namų šeimininkų nepasitekinimas nukreiptas ne tik į rajono valdžią. Priekaištai dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų, maitinimo pažadais ar finansinio vartotojų išnaudojimo žarstomi ir elektros, dujų bei vandens tiekėjams.

„Vakarų ekspreso” redakcija nuolat sulaukia skundų dėl to, kad naujakuriai verčiami iš savo kišenės dengti į bendrovių balansą įtraukiamos įrangos atnaujinimo kaštus, apmokėti inžinerinių tinklų tiesimą bei prisijungimą prie jų.

Tiekėjai savo ruožtu įkandin valdžiai kartoja, jog sparčią tinklų plėtrą stabdo ne pinigų trūkumas, o ta pati priežastis – statybinis chaosas Klaipėdos rajone

Dujofikavimo ypatumai

Kadangi gamtinės dujos nūdien – viena patogiausių kuro rūšių šildymui, karšto vandens ruošimui. Tačiau AB „Lietuvos dujos” atstovai neslepia negalį patenkinti visų naujakurių poreikių.

Įmonės Klaipėdos filialo Rinkos plėtros skyriaus viršininko Mariaus Rindoko teigimu, dujofikavimas užsitęsia tuose kvartaluose, kur žemės ūkio paskirties sklypų savininkai skaido savo sklypus į individualių gyvenamųjų namų statybai skirtus kvartalus, nesirūpina inžinierinių tinklų įrengimu, nenumato komunikacijų koridorių ir juos parduoda.

„Kvartaluose prasideda pavienės namų statybos, o kol nėra pakankamai būsimų vartotojų, dujofikavimas dažnai būna ekonomiškai nenaudingas”,- sakė jis.

Be to, „Lietuvos dujos” įvertina ne tik esamų naujakurių poreikius, bet ir ateities perspektyvas- tolimesnę gyvenviečių ir gamybinių teritorijų plėtrą. Šiais metais įmonė ėmėsi dujofikuoti rajono teritorijai priskiriamus Budrikius, Slengius, Gindulius, Sudmantus, Jakus.

Šiais metais į dujotiekių tinklų plėtrą Klaipėdos filialo aptarnavimo zonoje 7 mln. litų investuosianti bendrovė ruošia dujotiekio tinklų išvystymo schemas Klaipėdos bei Palnagos dujų skirstymo stočių aptaravimo zonose.

Apmokestintas prisijungimas

Elektrą Vakarų Lietuvos regionui skirstančios bendrovės VST atstovai pirštais visų pirma bado į Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prisijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų tvarką. Joje nurodyta, kad kai kuriems naujiesiems vartotojams paslaugų kaina sudaro 40 proc. vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie tinklų projekto sąmatinės vertės.

Įmonė deklaruoja praėjusiais metais Klaipėdos regionui skyrusi didžiausias investicijas – per 50 mln. litų, šiemet – dar tiek.

„Per metus pastatyta 80 naujų tranformatorių pastočių, nutiesta 192 kilometrai elektros linijų”,- sakė VST Klaipėdos regiono vadovas Kęstutis Kazlauskas.

Jis pabrėžia, kad per pastaruosius trejus metus VST specialistai nutiesė beveik 1 200 km naujų kabelio linijų, iš kurių 1 020 km – požeminės kabelinės linijos, leidžiančios užtikrinti elektros tiekimo kokybę bet kokiu oru.

ES – už centralizaciją

Vandens tiekėjų atžvilgiu taip pat negailima replikų, esą jie gyventojams diktuoja savo žaidimo taisykles ir nepalieka teisės rinktis. Klaipėdos rajone sklypus įsigiję ir namų statybas pradėję asmenys skundžiasi, neva jie negauna leidimų vandens gręžiniams ir atkalbinėjami kastis šulinius, mat ateityje bus priversti naudotis centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų tinklais – t. y. tapti bendrovės „Klaipėdos vanduo” klientais.

Šios įmonės generalinis direktorius Leonas Makūnas aiškino, kad tokiuose skunduose yra dalis tiesos, mat centralizuotą vandens tiekimą visiems gyventojams reglamentuoja Europos Sąjungos aktai.

„Pagal miesto nuotekų valymo direktyvas, centralizacija iki šių metų pabaigos turi paliesti gyvenvietes, turinčias per 10 tūkstančių gyventojų, po dviejų metų – gyvenvietes, kur yra per 2 000 gyventojų, vėliau – dar mažesnes, kur gyvena per penkis šimtus žmonių, – aiškino L. Makūnas. – Prisijungti prie centralizuotų tinklų turės tie, kurių namų valdų projektinėse sąlygose tokia būtinybė yra numatyta.”

Dvi „auklės”

AB „Klaipėdos vanduo” vadovas primena, kad priemiesčių teritorijos priklauso ne uostamiesčiui, o rajonui: „Visoje Klaipėdos rajono teritorijoje, išskyrus Gargždus, vandentiekio ir nuotekų tinklus eksploatuoja bei jų plėtros klausimus sprendžia UAB „Klaipėdos rajono vandenys”. Jie priiminėja ir sprendimus dėl leidimų įsirengti individualius gręžinius.”

L. Makūnas pripažįsta, kad dėl to neišvengiama dviprasmiškų situacijų: „Reikalaujama, kad tinklų plėtra pasirūpintume mes, o realiai situaciją valdo rajonas. O Europos Sąjunga reikalauja priemiestines teritorijas prijungti būtent prie miesto. Klaipėda – šalia, rajono centras Gargždai- už keliasdešimties kilometrų. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, savivaldybėms atsirado prievolė pasirūpinti regioninio vandens tiekėjo atsiradimu. Kadangi kiti apskrities rajonai, tokie kaip Kretingos ar Šilutės, nuo uostamiesčio yra gerokai nutolę, o sulipę esame labiausiai su Klaipėdos rajonu, jau kėlėme klausimą dėl dviejų įmonių sujungimo, tačiau valdžia šiai idėjai pritarė tik žodžiu – realaus žingsnio nėra.”

AB „Klaipėdos vanduo” vadovas tvirtina, kad įmonė nesnaudžia, laukdama šio sprendimo: šiemet pasirūpinta, kad Klaipėdos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklai „peržengtų” uostamiesčio ribas. Anot L. Makūno, vamzdžiai jas dvejose vietose: ties gamykla „Klai-Pet” ir ties vadinamuoju verslo parku.

Sykiu buvo sprendžiama, ką daryti su Jakų gyvenviete, kur vanduo – itin prastos kokybės. Tuomet kilo diskusija, ar „Klaipėdos rajono vandenims” skirti pinigų filtrams pastatyti, ar prijungti tą gyvenvietę prie uostamiesčio tinklų. Tačiau pastarajam veiksmui rajono valdžia lėšų neskyrė.

Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo” pagal atskirą projektą rūpinasi tinklų plėtra rekonstruojamos Liepų gatvės tęsinyje. Pasak L. Makūno, vamzdžiai bus nutiesti ir per Palangos plentą. Jau suprojektuotas ir magistralinio vamzdyno tiesimas ties Klemiškės gyvenviete. Tik kol kas neaišku, kada bus gautas finansavimas projekto įgyvendinimui. Be t, jau sulaukta pageidavimo jungtis prie Klaipėdos miesto vandentiekio tinklų ir ties Kalote.

Kas, kada ir kaip turės galimybę prisijungti prie nutiestų vamzdynų, L. Makūnas neprognozuoja: „Tai – privačių žemės savininkų, bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys” ir Klaipėdos rajono valdžios kompetencija.”

Minėtosios įmonės vadovas Vidmantas Buivydas apie tinklų plėtrą naujose gyvenvietėse kalbėjo skeptiškai: „Prisistatė bet kaip ir bet kur laukuose namų, o mes turime rūpintis gerbūviu? Mūsų tikslas – senųjų gyvenviečių žmonės ir jų rūpesčiai.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.