Nobelio fizikos premija paskirta už laimėjimus kietųjų diskų srityje

2007-ųjų Nobelio fizikos premija antradienį buvo paskirta prancūzui Albert’ui Fertui (Alberui Ferui) ir vokiečiui Peteriui Grunbergui (Pėteriui Griunbergui).

Jų atrasta technologija pastaraisiais metais sudarė sąlygas „radikaliai sumažinti kietuosius diskus” ir buvo vienas persilaužimų šiuolaikinių informacinių technologijų (IT) srityje, pranešė Karališkoji Švedijos mokslų akademija.

69 metų A.Fertas ir 68 metų P.Gruenbergas pagerbti už tai, kad 1988 metais atrado milžiniškos magnetovaržos (giant magnetoresistance, GMR) principą.

GMR galima laikyti vienu pirmųjų realių nanotechnologijų pritaikymų, sakoma Karališkosios Švedijos mokslų akademijos pranešime.

Nuolatinis elektronikos prietaisų mažinimas dabartiniame IT pasaulyje tapo įprastu dalyku, ir kasmet rinkoje pasirodo vis mažesni nešiojamieji kompiuteriai ir „iPod”.

Pirmoji kietųjų diskų skaitymo galvutė, pagrįsta A.Ferto ir P.Gruenbergo technologija, pasirodė 1997 metais, ir nuo to laiko tai yra standartas šioje pramonės šakoje.

P.Gruenbergas Švedijos radijui kalbėdamas apie gautą Nobelio premiją sakė, kad tai „tiesiog nuostabu”.

Paklaustas, ar tikėjosi šios premijos, jis atsakė: „Iš dalies taip, iš dalies ne. Jau esu laimėjęs premijų, ir žmonės visada sakydavo, kad trūksta vienos premijos, paskutinės premijos. Ta prasme buvau truputį pasirengęs”.

A.Fertas sakė, kad yra labai laimingas – dėl savęs, dėl savo šeimos ir savo kolegų, kuriems yra „labai dėkingas”.

Jis taip pat sakė, jog džiaugiasi, kad dalysis premija su P.Gruenbergu, kuriuo žavisi ir su kuriuo visada palaikė gerus santykius.

A.Fertas ir P.Gruenbergas, dirbdami atskirai vienas nuo kito, atrado, kad itin maži magnetiniai pokyčiai medžiagose iš labai plonų įvairių metalų sluoksnių sukelia didžiulius elektrinės varžos pokyčius.

Šie pokyčiai, savo ruožtu, sukelia srovės pokyčius galvutėje, kuri skaito kietąjį diską ir atpažįsta vienetus ir nulius, kuriais užkoduota informacija.

Dėl to skaitymo galvutė gali skaityti mažesnes ir silpnesnes magnetines sritis, o šis jautrumas reiškia, kad informaciją kietajame diske galima „supakuoti” tankiau.

A.Fertas yra pietiniame Paryžiaus priemiestyje Orsė įsikūrusio universiteto „Paris-Sud” profesorius ir Orsė įsikūrusios vyriausybinės tyrimų organizacijos CNRS fizikos padalinio direktorius, o P.Gruenbergas yra Julicho tyrimų centro profesorius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.