Che Guevaros gerbėjai paminėjo 40-ąsias legendinio revoliucionieriaus mirties metines

Kairiųjų lyderiai ir karšti Ernesto Guevaros (Ernesto Gevaros), dar žinomo kaip Che Guevara (Če Gevara), gerbėjai pirmadienį paminėjo 40-ąsias šio legendinio revoliucionieriaus mirties metines.
Svarbiausios atminimo ceremonijos vyko Kuboje, kur jis yra palaidotas, ir Bolivijoje, kur 1967 metais jis buvo nužudytas.

Pagrindiniam renginiui Kuboje, kuris vyko prie milžiniškos bronzinės partizanų lyderio statulos Santa Klaros mieste, esančiame apie 300 km į rytus nuo Havanos, vadovavo prezidento pareigas einantis Raulis Castro (Raulis Kastras).

Po ligos sveikstantis 81 metų Kubos lyderis Fidelis Castro (Fidelis Kastras) renginyje nedalyvavo, bet žmonėms buvo perskaityta jo rašyta kalba.

Argentinoje gimęs gydytojas, vėliau tapęs partizanu, buvo „gėlė, nuskinta pirma laiko. Su pagarba ir dėkingumu lenkiu savo galvą išskirtiniam kariui”, sako kalboje rašė F.Castro.

Ceremonijoje dalyvavo Che Guevaros našlė, 71 metų Aleida March (Aleida Marč) ir keturi jų vaikai – Aleida, Camilo (Kamilas), Celia (Selija) ir Ernesto (Ernestas). Che Guevara dar vieną dukterį turėjo su pirmąja žmona, viena Peru revoliucioniere, bet jos abi jau yra mirusios.

Per garsiakalbius taip pat buvo leidžiamas 1965 metų spalio 3 dienos įrašas, kuriame Fidelis skaito Che Guevaros atsisveikinimo laišką. Revoliucionierius parašė jį ruošdamasis prisijungti prie partizanų kovos Konge.

Che Guevaros jauniausias sūnus Ernesto savo tėvą pagerbė į renginį atvažiuodamas raudono vyno spalvos motociklu. Kartu su juo atvažiavo 37 Kubos „Harley Davidson” klubo nariai, apsirengę juodai ir ant kaklo užsidėję grandinėles.

Motociklų kolona priminė Che Guevaros kelionę per Lotynų Ameriką 6-ojo dešimtmečio pradžioje, į kurią jis leidosi savo motociklu „Norton 250”. Ši kelionė buvo įamžinta knygoje ir 2004 metų filme „Motociklininko dienoraščiai” (The Motorcycle Diaries).

Che Guevara 1958 metais per Kubos revoliuciją Santa Klaroje vadovavo svarbiam mūšiui. 1997 metais F.Castro šiame mieste palaidojo Che Guevaros palaikus, kai jie buvo rasti Bolivijos Valjegrandės mieste, kur prieš 30 metų jį sučiupo ir nužudė šios šalies kariai.

Valjegrandėje per svarbiausią Bolivijos renginį kairiųjų prezidentas Evo Moralesas (Evas Moralesas) maždaug 3 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo buvusių partizanų iš Kubos ir kairiųjų šalininkų iš šešių šalių, sakė, kad Che Guevara bus prisimenamas dėl „politinės ideologijos ir už tai, kad atidavė savo gyvybę kitų labui”.

„Ši kova tęsiasi, kol gyvuoja kapitalizmas, kol nesikeičia neoliberalizmas”, – sakė E.Moralesas. Minia į šiuos žodžius reagavo palaikymo šūksniais.

Venesueloje prezidento Hugo Chavezo (Hugo Čavezo) kairiųjų vyriausybė Che Guevaros atminimą pagerbė Piko del Agiloje, esančioje 4 tūkst. metrų virš jūros lygio, atidengdama jam skirtą paminklą.

„Tai šventa vieta”, – sakė kultūros ministras Francisco Sesto (Fransiskas Sestas), pažymėjęs, kad čia lankėsi ir Che Guevara, ir XIX amžiaus išlaisvintojas Simonas Bolivaras.

Tačiau Che Guevara toli gražu nėra visur taip karštai gerbiamas. Ypač jis nekenčiamas Majamyje, kur susitelkusi išeivių iš Kubos, nepalaikančių F.Castro režimo, bendruomenė.

„Jis yra antiamerikietiškumo, smurto simbolis. Nemanau kad jį reikėtų prisiminti už kažką gera”, – sakė Majamio Mažosios Havanos gyventojas Felipe Salinas (Felipė Salinas).

„Kaip ir dauguma žmonių, aš buvau fanatiška Che gerbėja”, – sakė Maria Carrera (Marija Karera), iš Kubos išvykusi prieš dešimt metų.

„Tačiau nuo tada, kai atvykau į Majamį, jo nebeginu. Čia yra apstu Kuboje neskelbiamos informacijos, rodančios, kad Che nurodė surengti daug egzekucijų”, – sakė ji.

Che Guevara yra komplikuota asmenybė, aplink kurią susipynę legendos ir realybė, sakė iš Kubos kilusi amerikiečių akademikė Uva de Aragon, dirbanti Floridos tarptautiniame universitete.

„Turėsime palaukti dar ne vienus metų, kol istorija pateiks galutinį Che Guevaros įvertinimą. Turi nurimti abiejų pusių aistros”, – sakė ji.

Gimęs Argentinos Rosarijo mieste, Che Guevara 1952 ir 1953 metais keliavo po Lotynų Ameriką ir buvo priblokštas plačiai paplitusios ekonominės nelygybės. Jam tapo akivaizdu, kad be smurtinės kovos neįmanoma pakeisti neteisingą šio regiono socialinę santvarką.

1955 metais Meksikoje Che Guevara susitiko su F.Castro ir prisijungė prie sukilimo prieš tuometinį Kubos diktatorių Fulgencio Batistą (Fulgencijų Batistą). 1959 metų sausį Kubos revoliucijai pasiekus triumfą, Che Guevara jau buvo tapęs sukilėlių lyderiu.

Vėliau su grupe Kubos revoliucionierių Che Guevara išvyko palaikyti marksistų sukilėlių Konge, o 1966 metų pabaigoje atvyko į Boliviją.

11 mėnesių Bolivijoje jis vadovavo nedidelei maištininkų grupei, bet didesnės paramos nesulaukė.

Bolivijos armija ir du iš Kubos kilę JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai sučiupo sergantį Che Guevarą La Higeros kaime ir 1967 metų spalio 9-ąją jį nužudė. Jam buvo 37 metai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.