Paskelbus didžiausią mėnesinę šiais metais 1,4 proc. infliaciją, kuri buvo užfiksuota rugsėjį, bei metinę 7,1 proc. infliaciją, kuri per pastarąjį dešimtmetį buvo aukštesnė tik 1997 m. (8,4 proc.), analitikai šiemet ir kitąmet Lietuvai prognozuoja daug niūresnius infliacijos rodiklius, nei skelbia oficialios šalies institucijos.
Vidutinė metinė infliacija rugsėjį sudarė 4,8 proc.
Finansų ministerija kol kas teigia, kad infliacija šiemet sieks 5,2 proc. ir prognozių nekeičia, tuo tarpu, „Danske Bank” ekspertų teigimu, metinė infliacija Lietuvoje metų pabaigoje gali pasiekti net 8 proc., o vidutinė – svyruos apie 6 proc. Tokios tendencijos, anot jų, pablogins šalies skolinimosi reitingus.
„DnB Nord” banko analitikai prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet bus ne mažesnė nei 7 proc., o vidutinė metinė – gali siekti apie 5 proc.
SEB Vilniaus bankas anksčiau prognozavo 4,8 proc. vidutinę metinę infliaciją, tačiau dabar jo ekspertai tikina, kad bankas tikėjosi nuosaikesnių infliacijos tempų. Pasak SEB Vilniaus banko vyriausiosios analitikės Algės Budrytės, artimiausia perspektyva nėra optimistinė – infliacija bus didesnė, nei skelbta anksčiau.
Analitikai mano, kad maždaug 7 proc. metinė infliacija išsilaikys iki metų pabaigos, o kitų metų pradžioje ji dar gali kilti dėl brangstančių energijos išteklių ir šilumos.
Rugsėjį bendrąjį vartotojų kainų padidėjimą daugiausia lėmė maisto produktų, drabužių ir avalynės, būsto, vandens, elektros, dujų, transporto grupės prekių ir paslaugų brangimas. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 12,7 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 12,5 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro bei 7,5 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos. Vartojimo paslaugos per metus brango 8,2, prekės – 6,7 procento.