Hemangiomos sėkmingai įveikiamos lazeriu, jei pradedamos gydyti laiku
Įgimtus ar vėliau ant bet kurios kūno vietos atsiradusius raudonos spalvos kraujagyslinius darinius reikėtų parodyti šeimos gydytojui. Tai gali būti hemangiomos, kurios, laiku jas diagnozavus ir esant reikalui pradėjus gydymą, nesunkiai pašalinamos lazeriu. Specialistai įspėja, kad delsti pavojinga. Įgytos hemangiomos gali pratrūkti ir labai stipriai kraujuoti, o agresyvios įgimtos formos neatpažįstamai sudarkyti veidą.
Iš pradžių nekėlė nerimo
Dvejų metukų Vaivai (pavardė redakcijai žinoma) pavasarį ant dešiniojo skruosto atsirado nedidelis raudonas taškelis. Iš pradžių tėvai nekreipė dėmesio, galvodami, kad praeis savaime. Tačiau taškelis neišnyko, ėmė didėti. Susirūpinusi mama nuvedė dukrą pas šeimos gydytoją. Ji apžiūrėjusi išrašė siuntimą pas poliklinikos chirurgę, o ši diagnozavo hemangiomą.
„Chirurgė patarė atidžiai stebėti tą darinį, o jam didėjant kreiptis į Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Chirurgijos skyrių. Hemangioma per kelis mėnesius išaugo iki 2,5 milimetro skersmens. Tuomet nuvykome pasikonsultuoti į Vaikų ligoninę. Gydytojas rekomendavo palūkėti rudens, nes kai saulė mažiau aktyvi, lazerio procedūroms tinkamesnis laikas”, – pasakoja Vaivos mama.
Tačiau po savaitės hemangioma išsipūtė ir trūko. Tąsyk kraujavo nesmarkiai. Tačiau praėjus dviem savaitėms iš dar sykį trūkusios hemangiomos kraujas taip švirkštė fontanėliu, kad, su greitosios pagalbos mašina mažąją ligoniukę nugabenus į ligoninę, kraujavimą stabdyti teko net 4,5 valandos.
„Buvome ištikti šoko. O čia dar chirurgai pasisiūlė išoperuoti tą darinį, paprasčiausiai išpjauti ir susiūti žaizdą, nes vienintelis gydytojas visoje ligoninėje, kuris specializuojasi šalinti hemangiomas lazeriu vaikams, tuo metu atostogavo. Rizikavome laukti, kol jis grįš, nes baiminomės, kad liks randas. Laimė, sulaukėme. Procedūra truko vos keletą minučių, hemangiomos vietoje liko tik mažytis šašiukas”, – džiaugėsi mama.
Sunkiausia įveikti įgimtąsias
Įgimta hemangioma – tai nepiktybinis kraujagyslinis navikas. Juos turi nuo 2 iki 10 proc. visų gimusių kūdikių. Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės vaikų chirurgo Ginto Pošiūno, tai dažniausiai pasitaikantis vaikų navikas. Hemangiomos gali išryškėti ne iš karto. Jos auga ardydamos audinius, keisdamos jų struktūrą. Dažniausiai pažeidžia odą ir paodį, tačiau pasitaiko ir kvėpavimo takuose, pilvo ertmės organuose, smegenyse, kauluose.
„Ypač pavojingos nosies, ausies kaušelio, vokų, lūpų hemangiomos. Augdamos jos pažeidžia kremzlines struktūras ir suardo jas negrįžtamai. Be to, jos gali ir išopėti, kraujuoti. Jei susiformuoja kvėpavimo takuose, kelia pavojų gyvybei. Vokų hemangiomos sutrikdo regėjimą.
Jei gimus kūdikiui pastebima daug hemangiomų ant odos, gali būti pažeisti ir vidaus organai. Tokia būsena vadinama difuzine hemangiomatoze ir yra pavojinga gyvybei”, – aiškina G.Pošiūnas.
Jis pastebi, kad apie 70 proc. įgimtų hemangiomų gydymas nebūtinas. Apie pusė jų išnyksta savaime iki 7 metų amžiaus, trečdalis išnyksta iš dalies, kai kada lieka randai, o 20 proc. išlieka visą gyvenimą. Įtakos turi ir hemangiomų lokalizacija. Ant veido jos nyksta daug ilgiau.
„Svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau ir neleisti hemangiomai išaugti. Tačiau tai nuspręsti gali tik specialistas. Veido, pirštų ir lyties organų hemangiomos gydomos iš karto, o kitos – stebimos ir gydomos tik pastebėjus agresyvų augimą”, – sako gydytojas.
Atidumas pravers visiems
Tėvai turi būti ypač atidūs ir nedelsdami kreiptis į specialistus, pastebėję įgimtą neaiškų darinį, ypač jei jis pradeda didėti. Priešingu atveju hemangioma gali vaiko veidą sudarkyti neatpažįstamai. „Yra pasitaikę tokių užleistų atvejų, kai hemangioma užėmė pusę veido, teko ją šalinti ir po to atlikti ne vieną plastinę operaciją. Kaimo žmonės dažnai dėl žinių trūkumo į dėmes ar darinius nekreipia dėmesio, tikisi, kad praeis savaime, o gydymo įstaiga būna toli”, – pasakoja G.Pošiūnas.
Jis dėl to nelinkęs kaltinti šeimos gydytojų ar pediatrų: „Juk jie turi po 800 ir daugiau pacientų, vaikus mato ne kasdieną, o tik kai prireikia sveikatą pasitikrinti profilaktiškai ar jie ateina pasiskiepyti. Tačiau jei pastebi įgimtą hemangiomą, turi įspėti tėvus, kad neišleistų jos iš akių”.
Įgytos hemangiomos nėra laikomos navikais ir gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms – ir kūdikiui, ir senukui. Paprastai jos vargina šviesios odos žmones. Tai smulki odos arteriolė, kuri išlenda arčiau odos paviršiaus ir tarsi išpučia audinius. Tuomet odos paviršiuje matomas nedidelis raudonas taškelis.
Ilgainiui jis virsta pūslele, didėja. Gali pasiekti žirnio ir net slyvos dydį. Dažniausiai šios rūšies hemangiomos pratrūksta ir intensyviai kraujuoja. Po to subliūkšta, bet vėl ima augti ir kraujuoti. Nepašalinus hemangiomos, į ją gali patekti infekcija, po to hemangioma surandėja. Todėl rūpestį labiau kelia hemangiomos, esančios kosmetiškai svarbiose kūno vietose – ant veido, pirštų.
Pasiekiama gerų rezultatų
Įgytosios hemangiomos šalinamos lazeriu. Tai vienkartinė nesudėtinga procedūra, kai koaguliuojama kraujagyslė, kuri yra ligos priežastis. Jei darinys nedidelis, po šios operacijos nelieka net rando.
Įgimtąsias įveikti kur kas sunkiau. Efektyviausias būdas – chirurginis šalinimas, tačiau po jo lieka randai. Kartais dėl dydžio ar lokalizacijos šis būdas netinka. Tuomet geriausiai tiks pažangiausias gydymas lazeriu. Tačiau ši procedūra ne vienkartinė ir ne visuomet efektyvi. Vaikams reikalinga narkozė. Prireikia nuo 2 iki 7 – 8 ir daugiau procedūrų. Tai ne naviko šalinimas, o jo destrukcija lazerio spinduliais. Gydant tokiu būdu hemangioma nustoja augti, ima mažėti ir nykti. Naudojami ir kiti metodai: krioterapija, gydoma sisteminiais hormoniniais preparatais.
G.Pošiūnas parodo kelių mėnesių savo paciento kūdikio, kurio dešinysis skruostas, smilkinys ir lūpos pažeistos hemangiomos, nuotrauką. Po kelerius metus trukusio gydymo lazeriu šiuo metu dvejų metų sulaukęs berniukas džiaugiasi skaisčiu veidu, kuriame įgimta didžiulė hemangioma beveik nepaliko žymių.
Trūksta specialistų ir aparatūros
„Lietuvoje vis dar dažni užleisti atvejai. Priežastys įvairios – žinių trūksta tėvams, nepakanka specialistų, kurie specializuojasi šioje srityje, trūksta aparatūros”, – vardija G.Pošiūnas. Daugelyje ES šalių beveik kiekviena klinika turi reikiamą aparatūrą ir kvalifikuotus specialistus.
Lietuvoje juos galima ant pirštų suskaičiuoti. Vaikams nemokamą pagalbą gali suteikti vienintelė įstaiga – VU Vaikų ligoninės Chirurgijos skyrius, turintis reikalingą lazerinę aparatūrą. Todėl čia susidariusios eilės 1 – 1,5 mėnesio į priekį. Per metus čia gydoma apie 300 hemangiomas turinčių ligoniukų. Dar pagalbą galima gauti keliose privačiose įstaigose, tačiau ten procedūra kainuos apie 500-1000 litų.
„Mūsų klinikoje tik du gydytojai gali gydyti hemangiomas. Daugiau specialistų neturime. Dar yra vienas rezidentas, kuris gilinasi į šią sritį. Ir lazerių aparatų reikėtų daugiau. Tačiau jie brangūs, pigiausiais kainuoja 50 tūkst. eurų”, – aiškina gydytojas.
Problema, kad Lietuvoje nėra turinčių patyrimą ir galinčių mokyti kitus specialistų, neturime mokymo bazės. Todėl tenka už savus pinigus vykti mokytis į užsienį. G.Pošiūnas mokėsi Vokietijoje – baigė specialius kursus, įgijo daug žinių fizikos srityje, stažavosi šios šalies klinikose.
Giedrė Budvytienė