Studentai – užimti žmonės: susirūpinę paskaitomis, darbu, nebaigtais kursiniais ar diplominiais darbais bei linksmybėmis, įsilinguojančiomis viduryje savaitės, tad tokiai smulkmenai, kaip sveikata, laiko kaip ir nelieka. Tuo labiau, kai vadovaujamasi nuostata: studentų sveikata – jų pačių reikalas.
Studentams, atvykusiems iš kitų miestų, kyla daugybė problemų, kai šie nori patekti į gydymo įstaigą.
Trečiakursė Eglė pasakojo, kad persiregistruojant iš vieno miesto poliklinikos į kito miesto, daug laiko nereikia, jei tuo metu neturi vienokių ar kitokių sveikatos bėdų. Tačiau didžiausia tragedija būna tada, kai grįžus į savo gimtąjį miestą, prireikia gydytojo pagalbos.
„Vasarą man kilo problemų dėl alergijos, bet negi dabar važiuosi į Klaipėdą. Persiregistruoti dėl poros mėnesių irgi neverta, tad galiausiai teko laukti, kol grįšiu studijuoti”, – pasakojo ji.
Studentei taip pat teko susidurti su nepatogumais, kai reikėjo pasirinkti šeimos gydytoją. Mažame miestelyje tai padaryti lengviau, nes ten, net jeigu gydytojai ir nepažįstami, tai apie juos sklando įvairios nuogirdos, o dideliame mieste atvykėliui pasirinkti yra sudėtinga. Tuo ji įsitikino iš savo praktikos, kai apsilankė pas grubią ir nemandagią medikę.
Visgi Eglė tikina, kad Klaipėdoje pas gydytojus patekti lengviau: „Čia mažesnės eilės, palyginti su Šakiais, iš kur atvažiavau studijuoti. Kai norėjau pasitikrinti dantis, pas valstybinį odontologą patekau be jokios eilės. Šakiuose į tą pačią įstaigą traukia visas rajonas, todėl savo eilės tenka ilgokai laukti.”
Studentei Rimantei atrodo priešingai – kaip tik opiausia bėda ir yra eilės: „Greitai reikėjo patekti pas ginekologą, o ne kitą mėnesį, kaip man pasiūlė – buvo didžiulės eilės.”
Trečiakursis Remigijus pas gydytojus dėl sveikatos problemų turi lankytis nuolat, todėl persiregistravo jau pirmame kurse. Per vasarą, kai reikėjo pasirodyti specialistui, studentas yra važiavęs į Klaipėdą, tačiau problemos neįžvelgė.
„Persiregistruoti atgal į Mažeikių polikliniką per vasarą neverta, nes tada pasikeičia gydytojas, o gydantis Klaipėdoje man patinka kaip specialistas: kalba mandagiai ir išmano savo sritį”, – tikino vaikinas.
Artūrui, studijuojančiam pirmame kurse, yra tekę susidurti su situacija, kai medikai jam nesuteikė pagalbos vien dėl to, kad jis nebuvo spėjęs persiregistruoti į kitą gydymo įstaigą.
Vaikinas dar studijuodamas Vilniuje, gana giliai įsipjovė ranką. Paskambinęs į greitąją medicinos pagalbą, išgirdo pasiūlymą pačiam atvykti į ligoninę. Kai ten sulaukė savo eilės, paaiškėjo, kad vaikinui pagalba negali būti suteikta, nes jis Vilniuje nebuvo prisiregistravęs jokioje gydymo įstaigoje.
Nežino, kaip persiregistruoti
Atvykėliai pirmakursiai dažnai nepersiregistruoja į Klaipėdos gydymo įstaigas, nes tiesiog nežino, kaip tai padaryti.
Visgi viena pirmakursė pasakojo, kad jau persiregistravo į gydymo įstaigą Klaipėdoje. Kaip tai padaryti, jai patarė vyresnių kursų studentai.
Ketvirtakursė Jūratė įsitikinusi, kad persiregistruoti, kol studijuoji, išvis neverta, nes dėl iškilusių sveikatos bėdų geriau grįžti namo. Savo gimtajame mieste mergina pas žinomus gydytojus lankosi nuo mažų dienų.
Dauguma kalbintų studentų sutinka, kad persiregistruoti verta, tačiau baiminasi, kaip bus grįžus namo atostogauti, ypač tai aktualu Klaipėdoje dirbantiems studentams, kurie negali taip dažnai važinėtis.
Žinoma, yra ir tokių, kurie tikisi nesusirgti taip rimtai, kad reikėtų kreiptis į gydytojus
Sveikata – pačių rūpestis
Kaip sakė Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė Onutė Rugevičienė, studentų sveikata yra jų pačių reikalas.
1990 m. KU poliklinikoje, vadintoje „ant kalniuko” (dabar – Psichikos sveikatos centras – Red. past.), turėjo savo gydytoją, į kurį galėjo kreiptis visi studentai. Po metų dėl lėšų stygiaus gydytojo etatas buvo panaikintas.
Taigi šiandien studentai, kaip ir visi gyventojai, dėl įvairiausių negalavimų kreipiasi į tą gydymo įstaigą, kur yra prisiregistravę.
Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė pasakojo, kad norint prisiregistruoti reikia turėti asmens dokumentą su asmens kodu ir studento pažymėjimą bei socialinio draudimo numerį.
Nedirbusiam ir neturinčiam socialinio draudimo numerio studentui reikalinga Ligonių kasų pažyma, kurią galima gauti teritorinėje Ligonių kasoje, pateikus studento pažymėjimą. Įstaiga, į kurią žadama persiregistruoti, pasirenkama pagal gyvenamąją vietą.
Ekstrinė pagalba, kitaip tariant, pirminė arba neatidėliotina, kaip teigė Senamiesčio poliklinikos vedėja, privalo būti suteikta bet kuriuo atveju ir yra nemokama.
Planinė (pavyzdžiui, norint eiti pas tam tikros srities gydytoją, gauti receptą, galų gale pasitikrinti sveikatą), jei nėra nei socialinio draudimo numerio, nei studento pažymėjimo yra mokama ir kainuoja 28,60 Lt.
Pasak L. Žilinskienės, duomenys, kiek studentų per metus kreipiasi į šią gydymo įstaigą, nėra fiksuojami. Mat apskaita vedama pagal amžiaus grupes.
Bendrosios praktikos slaugytoja Darija Šurikova pastebėjo, kad daugiausia studentai prisiregistruoja, ištikus bėdai.
Sveika gyvensena studentiškai
Dauguma kalbintų studentų savo sveikatą mano esant gerą. Visgi ketinimai laikytis sveikos gyvensenos nuo realių pastangų gerokai skiriasi. Tiksliau, paisoma tik sveikos gyvensenos gairių.
21 metų studentė Dovilė pasakojo, kad šiuo metu sportui neturi laiko, bet stengiasi daugiau vaikščioti pėsčiomis. Taip pat mergina tikino, kad ketina pradėti lankyti fitneso treniruotes. Tiesa, ne tiek dėl sveikatos, kiek dėl gražių figūros linijų.
Dovilė dietų nesilaiko, tačiau, kaip pati sakė, prisižiūri, ką valgo: stengiasi vartoti mažiau bulvių, studentų taip mėgstamų sumuštinių, o vengtiną maistą keisti daržovėmis.
Studentų bendrabučio Malūnininkų gatvėje balkone sutiktas Tadas, kaip pats sakė, atėjęs „palaikyti kompaniją” dūmą traukusioms merginoms, nors pats nerūko.
Tadas pastebėjo, kad dauguma studentų bendrabutyje rūko. „Kai kuriems mano draugams gana lengvai pavyko mesti, o kiti be cigaretės iškęsdavo vos kelias dienas”, – pasakojo jis
Sportuojantis vaikinas turi savo nuomonę ir apie studentų vakarėlius: „Kai pradeda ūžti vidury savaitės, o paskui vos gyvi nueina į paskaitas, tada vakarėliai tampa beprasmiai. Linksmintis geriau savaitgalį, kai nereikia kitą dieną į paskaitas. Arba, jei būtinai reikia paminėti kokią nors progą, tai nors saikingai, kad kitą dieną galėtum žvalus eiti į paskaitas.”
Kartu gyvenančios studentės Agnė ir Donata irgi sutiko papasakoti apie savo sveiką gyvenseną. Agnė atsisakiusi cukraus, stengiasi vartoti mažiau riebaus maisto. Fizinę formą mergina žada gerinti pradėjusi lankytis baseine, nes norėtų padirbėti delfinų trenere.
Ketvirtus metus Klaipėdoje gyvenantis bei studijuojantis vilnietis Henrikas savo sveikatą vertina gana gerai. Anot jo, būtų dar geriau, jei ne kasmet atsinaujinančios plaučių problemos.
„Dabar dirbu ir neturiu laiko, kada nueiti į polikliniką bei prašyti nedarbingumo lapelio. Savo sveikata ne itin rūpinuosi: rūkau, nesportuoju (tingiu), miegu po 4 valandas”, – atviravo Henrikas.
Neatsiejami studento palydovai
Studentas Tadas, kaip sakė, gyvena gana ramų gyvenimą, tad stresas jo nekamuoja net per didžiuosius mokymosi įkarščius – sesijas.
Priešingai nei merginas. 21 metų Dovilė įsitikinusi, kad būtent per sesiją labiausiai pavargstama, neišsimiegama, nes studentams būdinga visus darbus pasilikti paskutinei nakčiai prieš egzaminą.
Ketvirtakursė Donata, nors ir dirba, tačiau tikina streso nepatirianti. Tiesa, pastebėjo, kad susilpnėjo imunitetas.
„Darbas ir mokslai atima daug jėgų – atsiranda nuovargis. Pradėjau gerti maisto papildus, kurie suteikia organizmui energijos ir palaiko stiprią imuninę sistemą. Kita vertus, dabar daugelis skundžiasi įvairiomis peršalimo problemomis”, – sakė ji.
Agnė ir Donata pastebėjo, kad dėl nuolatinio buvimo prie kompiuterio susilpnėjo regėjimas. Agnei jau prireikė ir akinių.
„Reikia pasiruošti seminarams, referatą parašyti, kursiniai bei diplominiai darbai irgi reikalauja ilgai sėdėti prie kompiuterio, o už tai sumokame silpstančiu regėjimu”, – guodėsi merginos.