Susitikimas su O. Balakausku ir naujausia Baltijos šalių muzika

Šią savaitę Klaipėdos koncertų salės festivalis „Permainų muzika” kviečia į du renginius. Spalio 10 d. 19 val. į videoklube svečiuosis kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Spalio 11 d. 18 val. Klaipėdoskamerinis orkestras su iškiliais muzikais Petru Geniušu (fortepijonas), Robertu Beinariu (obojus), Igoriu Kramarevu (trimitas) ir Gediminu Kvikliu (klavesinas) pristatys naują Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos kompozitorių kūrinių programą, kurią diriguos Nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas.

Muzikos keliautojas O. Balakauskas

Videoklubo renginys „Osvaldas Balakauskas. Muzikos keliautojas kvies pakeliauti vingiuotais kompozitoriaus gyvenimo bei kūrybos keliais. Bus demonstruojamos ištraukos iš koncertų, taip pat vaizdai iš jo asmeninio archyvo.

Klaipėdiečiams turėtų būti įdomu, kad O. Balakausko gyvenimo kelias vedė per Klaipėdą: 1948-1956 m. jis čia gyveno, mokėsi I vidurinėje (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija) ir S. Šimkaus muzikos mokyklose. Pastarojoje metus pūtė trimitą, po to perėjo į chorinio dirigavimo klasę; pradėjo domėtis kompozicija ir net nusipelnė tuometinio mokyklos direktoriaus Juozo Karoso papeikimo „už per didelį džiazinės muzikos pamėgimą”.

Persikėlęs į sostinę O. Balakauskas mėgino stoti į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), beje, kartu su Broniumi Kutavičiumi, bet abiems nepasisekė. Tada baigė J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą ir Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultetą, vėliau studijavo kompoziciją Kijevo konservatorijoje.

O. Balakauskas buvo Sajūdžio tarybos narys, o atkūrus Nepriklausomybę – Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Iki praėjusių metų vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedrai.

Šiemet 70-metį minintį kūrėją likimas suvedė su tokiomis iškiliomis asmenybėmis, kaip buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis (jo atminimui sukurtas „Requiem”), buvęs Prancūzijos Respublikos prezidentas Francois Mitterand’as, dabartinis Europos parlamentaras Vytautas Landsbergis (jis yra ir kolega, muzikologas) bei kitais žinomais politikais, jau nekalbant apie įžymius muzikus, kurie visame pasaulyje atlieka jo kūrinius. Netgi garsioji rusų balerina Maja Pliseckaja šoko pagal O. Balakausko muziką.

Garsių solistų ir geros muzikos dozė

Net keturi garsūs lietuvių solistai muzikuos su Klaipėdos kameriniu orkestru festivalio „Permainų muzika” koncerte ketvirtadienį.

Petras Geniušas, kelių tarptautinių konkursų ir Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, dažnai pasirodo Klaipėdos koncertų salėje. Šįkart specialiai festivaliui „Permainų muzika” P. Geniušas parengė efektingą žymaus lenkų kompozitoriaus Henryko Mikolajaus G’f3recki’o „Harpsichord Concerto”.

Robertas Beinaris laikomas vienu geriausių ir aktyviausių Lietuvos obojininkų. Klasicistinio skambesio grožiu kerintį Osvaldo Balakausko koncertą obojui, klavesinui ir styginiams jis jau ne kartą atliko festivaliuose Ukrainoje ir Lietuvoje.

Klavesino partiją O. Balakausko kūrinyje skambins Gediminas Kviklys, ištikimas baroko ir šiuolaikinės muzikos puoselėtojas.

R. Beinaris su orkestru dar išpildys Loretos Narvilaitės kūrinį „Pragydo vėjas”, inspiruotą kubistinio daugiabučio erdvėje amžinybės dimensiją atveriančio Sigito Gedos eilėraščio: „Pragydo vėjas blokuos už langų / vėl skaudą širdį / vynas išsilaisto / aš greit išeisiu / Dieve / tuo dangum / kur tavo / sidabrinis / liftas vaikšto”.

Igoris Kramarevas ir orkestrantai, pasiskirstę į du styginių kvartetus, pagros nuostabią Onutės Narbutaitės „Melodiją”. Šio kūrinio įkvėpimo šaltinis, pasak autorės, buvo „Bacho kūrinių lėtųjų dalių mistiškas procesualumas.”

Onutės bičiulio ir kolegos latvių kompozitoriaus Peterio Vasko kūrinyje „Cantabile per archi” taip pat liesis neoromantinės melodijos.

Daugumą šiame koncerte skambėsiančių kūrinių vienija koncertinė stilistika. Koncertiškumas – kaip vienas amžinųjų muzikos principų. Tai – solisto aistra dalyvauti varžybose su orkestru, jėgos ir meistriškumo grožis. Tai – gyvenimo džiaugsmas, išreikštas garsais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.