Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre įgyvendinama programa padeda ligoniams integruotis į visuomenę, gerina jų gyvenimo kokybę
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja sergančių psichikos ligomis žmonių. Psichikos ir elgesio sutrikimai sudaro apie 12 proc. visų ligų pasaulyje. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais Kaune yra 3 kartus didesnis nei šalyje. Šiems ligoniams pagalbą teikia prie visų miesto poliklinikų įsikūrę psichikos sveikatos centrai, kuriuose dirba specialistų komandos: gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojos.
Turi socialinių pasekmių
Psichikos ligomis sergantys žmonės susiduria su socialinėmis, psichologinėmis bei užimtumo problemomis.
Jie dažnai jaučia įtampą, stresą, baimę, nerimą, nepasitiki savo jėgomis, juos kankina vienišumo jausmas. Ne vienas pacientas susiduria su svorio didėjimo problema. Gydant sergančiuosius šizofrenija, kitomis ligomis, vartojami atipiniai antipsichoziniai vaistai, kurių pašalinis poveikis – svorio didėjimas.
„Svorio didėjimas pacientui turi ir socialinių pasekmių, blogina savo vertės pajautimą. Siekiant gerinti ir stiprinti pacientų psichinę bei fizinę būklę labai svarbus yra jų fizinis aktyvumas”, – teigia Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja Monika Kornikienė.
Norėdami padėti šiems pacientams kontroliuoti svorį, jį sumažinti, o kartu pagerinti jų gyvenimo kokybę, Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro specialistai įgyvendina „Pacientų, vartojančių atipinius antipsichozinius vaistus, svorio kontroliavimo programą”.
Buvo manoma, kad pacientams, sergantiems šizofrenija ar šizoafektiniais sutrikimais, dėl mąstymo, dėmesio ir atminties sutrikimų svorio mažinimo programos yra neefektyvios. Tačiau tyrimai rodo, kad tokiems pacientams svorio didėjimo prevencijos ir svorio mažinimo programa yra naudinga. Tą patvirtino ir minėtos programos Šilainių poliklinikoje rezultatai.
Pagerėjo ir savijauta, ir nuotaika
Programa skirta visiems Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientams. Pirminės antsvorio didėjimo prevencijos paslaugomis galėjo pasinaudoti visi centro pacientai, antrinės – psichikos sutrikimų turintys pacientai, kuriems gydymo antipsihoziniais vaistais metu padidėjo svoris.
Programos dalyviai gavo informacinius leidinius apie svorio didėjimo prevenciją, patarimų, kaip mažinti svorį. Jiems buvo skaitomos paskaitos, dietologės ir slaugytojos vedė užsiėmimus. Pastarųjų tikslas – padėti pacientams keisti gyvenimo būdą, mitybos įpročius. Vyko užsiėmimai treniruoklių salėje. Individualių konsultacijų metu sudaryti individualūs valgiaraščiai, rekomenduotas fizinis aktyvumas, gyvenimo būdo pakeitimai.
„Programos dalyviams sumažėjo antsvoris, dėl to pagerėjo jų savijauta ir nuotaika. Jie labiau pasitiki savimi”, – teigė Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja Jurgita Mockevičiūtė.
Vienas šios programos renginių – „Rasos” gimnazijos stadione surengta šventė „Sveikame kūne sveika siela”. Šventėje dalyvavo Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro bei kitų miesto, rajono poliklinikų psichikos sveikatos centrų pacientai, vienijančių psichikos sutrikimų turinčius žmones nevyriausybinių organizacijų, klubų nariai.
„Norėjome, kad ir kituose centruose besigydantys ir panašių problemų turintys žmonės sužinotų, jog galima dalyvauti svorio mažinimo programoje ir kad ji yra efektyvi. Programos dalyviai pasidalijo svorio kontroliavimo patirtimi, o tai padeda ir kitiems pacientams susirūpinti savo fizine sveikata, nuo kurios priklauso ir psichikos sveikatos būklė”, – sakė Monika Kornikienė.
Per 40 šventės dalyvių dalyvavo įvairiose varžybose: žaidė krepšinį, tinklinį, kvadratą, šaškėmis, mėtė strėlytes į taikinį, traukė virvę, stūmė rutulius ir kt.
„Kiekvienas šventės dalyvis galėjo pasirinkti rungtį pagal savo fizines galimybes ir norus, – sakė Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja Dalia Lukšytė. – Visuose psichikos sveikatos centruose skatinama pacientų fizinė veikla, vyksta užsiėmimai. Fizinis aktyvumas padeda socialinei adaptacijai. Pacientai įgyja bendravimo, savitarpio pagalbos įgūdžių”.
Paramos reikia ligonių artimiesiems
Renginio organizatorės Monika Kornikienė, Jurgita Mockevičiūtė, Dalia Lukšytė pažymi, jog būtina dirbti ne tik su ligoniais, bet ir jų artimaisiais, kad pastarieji nukreiptų, paskatintų sergančius savo šeimos narius veiklai, padėtų jiems adaptuotis visuomenėje.
„Ligonių artimiesiems taip pat reikia specialistų paramos, mokymų, nes jeigu jie pernelyg rūpinsis ir labai apribos ligonio savarankiškumą, pastarajam didės nepasitikėjimas savimi, nyks bendravimo ir kiti įgūdžiai”, – teigė Dalia Lukšytė.
Psichikos sveikatos centruose, be medikamentinio gydymo, pacientams taip pat taikoma užimtumo, meno terapija, sporto bei kitokia veikla – kino terapija, mezgimo, rankdarbių būreliai ir kt. Centruose veikia terapinės ir savitarpio pagalbos grupės sergantiems depresija, neurozėmis, persirgusiems psichoziniais sutrikimais, išgyvenantiems psichologines krizes.
Baiminamasi visuomenės nuomonės
„Labai svarbi psichikos sutrikimų turinčių žmonių integracija į visuomenę. Deja, visuomenės požiūris į juos dar gana skeptiškas. Ligoniai tai jaučia ir supranta. Baimindamiesi visuomenės nuomonės, dažnas jų, galintis ir norintis dirbti, net nemėgina tai daryti, nes bijo pasekmių, kai kiti sužinos, jog jis serga psichikos liga. Nedarykime šių žmonių kažkokiais baubais. Jie tokie patys žmonės, kaip ir mes visi”, – tvirtino Monika Kornikienė.
Specialistai pažymi, kad didžiausios kliūtys psichikos negaliai įveikti – nutylėjimai, gėda, prietarai. Kai žmogus suserga psichine liga, artimieji dėl išgąsčio ir baimės dažnai linkę ją nutylėti, jaučia lyg ir kažkokią gėdą, kad jų giminėje yra psichikos ligonis. Tokią jų būseną lemia ir gana neigiamas visuomenės požiūris į psichikos ligonius.
Psichikos sutrikimų turintys žmonės dažniausiai būna išstumti iš normalaus bendravimo rato dėl tam tikrų priežasčių – arba jie patys nemoka bendrauti, arba visuomenė stengiasi nuo jų atsiriboti, ir jiems paprasčiausiai nėra kur įgyti ar atgaminti bendravimo įgūdžius, todėl psichikos sveikatos centrai, klubai ar pagalbos grupės, vienijančios šiuos žmones, dirba labai reikalingą darbą.
Pastaraisiais metais, be medikamentinio gydymo, psichikos ligoniams vis plačiau taikoma psichoterapija, psichologinis konsultavimas, psichosocialinė reabilitacija ir kiti gydymo būdai. Mėginama išsklaidyti mitus apie psichikos sutrikimus.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 24 milijonai žmonių serga šizofrenija. Darbingiausioje 25-45 metų amžiaus grupėje psichogeninius sutrikimus turi 26 procentai visų pasaulio gyventojų.
Violeta Gustaitytė