Kuo sunkiau serga ligonis, tuo ilgiau jam tenka laukti specialisto konsultacijos
Susirgus pas šeimos gydytoją galima patekti tą pačią dieną ar per savaitę. Tačiau jei šis įtaria sunkią ligą ir reikia specialisto konsultacijos, gali tekti gerokai palūkėti. Didžiosiose Kauno miesto poliklinikose laikoma norma, kad kardiologų, endokrinologų ar kitų specialistų konsultacijos ligoniams tenka laukti mėnesį ir ilgiau. Rugpjūtį padėtis dar labiau pablogėjo, nes gydymo įstaigas užplūdo mokiniai. Pirmokai iki rugsėjo pirmosios, o vyresnieji iki 15 dienos turi pristatyti profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymas. Jas išduoda šeimos gydytojai, tačiau dažnam prireikia specialistų konsultacijų. Deja, pas juos daugelyje poliklinikų įmanoma užsiregistruoti tik rugsėjui.
Ligoniai piktinasi, medikai vargsta
„Norėjau sūnų užregistruoti pas okulistą. Jis skiria pratimus nuo trumparegystės, kurie labai padeda. Tereikia dešimt dienų juos atlikti poliklinikoje. Grįžę iš atostogų nusprendėme, kad kaip tik iki rugsėjo suspėsime pastiprinti regėjimą. Tačiau Kauno medicinos universiteto (KMU) Akių ligų klinikos registratūroje paaiškėjo, kad talonėliai pas akių gydytojus visam rugpjūčiui išdalyti mėnesio pradžioje per kelias valandas, o rugsėjui registruos, jam prasidėjus”, – piktinosi į redakciją paskambinusi būsimojo devintoko Karolio (pavardė redakcijai žinoma) mama.
Kauno Centro poliklinikos pacientė pensininkė Danutė guodėsi, kad susirgo šlapimo takų uždegimu, vargino dideli skausmai. Bendrosios praktikos gydytoja parašė siuntimą pas urologą. Tačiau talonėlį registratūroje jai pasiūlė tik po dviejų savaičių. „Registratūroje man patarė ateiti, kai gydytojas dirbs, ir prašytis, kad priimtų be talonėlio. Nuėjau kitą dieną. Pasisekė, priimti sutiko”, – pasakoja ligonė.
Tuo, kad eilės pas specialistus Kauno miesto poliklinikose siekia kelias savaites ir ilgiau, įsitikinome pabandę užsiregistruoti pas įvairius specialistus.
Šančių poliklinikoje rugpjūčio 10 dieną paprašius užregistruoti pas kardiologą, paaiškėjo, kad jo konsultacijos teks palaukti.
„Tik į mėnesio pabaigą, 25 rugpjūčio, po pietų galiu pasiūlyti. Iki tol nėra nė vieno laisvo talonėlio”, – teigė telefono ragelį pakėlusi registratūros darbuotoja. Ir pridūrė: „Pas mus kaip visur, maždaug mėnesį reikia laukti, jei nori pas specialistą patekti”.
Kalniečių poliklinikoje pabandžius užsiregistruoti pas endokrinologą pasiūlė talonėlį rugsėjo 6 dienai. „Anksčiau nieko nėra. Bet jei labai reikia, tai gydytojas dirbs 23 ir 26 rugpjūčio. Ateikite tomis dienomis iš ryto, gal rasime kur įterpti”, – maloniai patarė registratorė.
Šilainių poliklinikos I šeimos klinikoje panorus gauti talonėlį pas okulistą pasirodė, kad galima tikėtis pas jį pakliūti tik rugsėjo mėnesį. „Eilės paprastai yra apie dvi savaites”, – pakomentavo registratorė.
Kauno medicinos universiteto klinikų Konsultacinėje poliklinikoje pas gastroenterologą pavyko užsiregistruoti tik rugsėjo 7 dienai – po trijų savaičių. Pareiškus norą patekti pas dermatologą registratorė informavo, kad talonėlių rugpjūčiui jau nebėra nė vieno. „Skambinkite kitos savaitės pabaigoje, tuomet registruosime rugsėjo mėnesiui”, – paaiškino KMU Odos ir venerinių ligų klinikos darbuotoja. Ji teigė, kad eilės mėnesį į priekį – įprastas dalykas.
Kalta prasta vadyba
Sveikatos ekonomikos centro direktorius Gediminas Černiauskas mano, kad eilių problemą net didžiosiose poliklinikose įveikti įmanoma įvedus keletą vadybinių priemonių. Reikėtų lanksčiau organizuoti personalo darbo laiką. Atsižvelgus į pacientų srautus didžiausio jų antplūdžio metu specialistų turėtų dirbti daugiau. Situaciją galima sušvelninti lavinant ligonius. Nemažai jų įsitikinę, kad jei skauda ausį ar skrandį, jiems padėti gali tik specialistas, o ne šeimos gydytojas, į kurio normą įeina ir šios funkcijos. Todėl ligoniai reikalauja siuntimo pas specialistą, kai jo nebūtinai reikia. Lanksčiau reikėtų organizuoti vaistų skyrimą. Nemaža dalis ligonių ir pas specialistus skuba vien dėl recepto.
Ūmūs pacientai specialistų dažniausiai priimami be eilės, bet tai trikdo bendrą tvarką, juos turi užleisti seniai užsiregistravę ligoniai. Vienas specialistas galėtų būti skirtas skubiems ligoniams, jiems galima palikti dalį talonėlių. Bet įstaigos to daryti neskuba – prognozuoti ligonių srautus joms vis dar sunkiai įveikiama užduotis, laikyti atskirą gydytoją – per didelė prabanga, nes nežinia, ar jis bus visą laiką užimtas, o jei sėdės be darbo, iš ko jam algą mokėsi.
Sumažinti eiles padeda ir elektroninė pacientų registravimo sistema. Ji įgalina ligonį užsiregistruoti patį, tai gali daryti jo bendrosios praktikos gydytojas – neišeidamas iš kabineto savo kompiuteryje ligonį užregistruoti pas kolegą specialistą. Pacientui nereikia vėl eiti į registratūrą, nervintis. Tačiau tokia sistema veikia vos vienoje kitoje gydymo įstaigoje.
G.Černiausko nuomone, valstybinės gydymo įstaigos, taupydamos pinigus, siekia, kad kiekvienas specialistas būtų išnaudojamas maksimaliai, nė minutės nesėdėtų be darbo. Jo užimtumas siekia 90 proc. Privačiose gydymo įstaigose, kur paslaugų įkainiai gerokai didesni, gydytojų užimtumas svyruoja nuo 60 iki 70 proc., jų dirba daugiau, todėl kiekvienam tenka mažiau pacientų.
„Privačios įstaigos yra ir finansiškai suinteresuotos, kad ligonis į jas ateitų, todėl daugiau dėmesio ir lėšų skiria vadybai, planavimui, organizavimui, valdymui”, – svarsto Sveikatos ekonomikos centro direktorius. Kita vertus, ir pacientų srautai šiose įstaigose gerokai mažesni. Jei valdiškai poliklinikai tenka aptarnauti tūkstančius ligonių, tai išties nėra paprasta pasiekti, kad nebūtų eilių.
Trūksta lėšų
Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotojas Artūras Kažemėkaitis įsitikinęs, kad eilių problemą lemia žmogiškieji ir finansiniai gydymo įstaigų resursai. „Kadangi jie yra nepakankami, turime ką turime”, – samprotauja pašnekovas. Kitas trūkumas, kad tais finansiniais resursais gydymo įstaigų vadovai gali ne visai laisvai naudotis.
„Kažkas nusprendė prieš 10 metų, kad tam tikram gyventojų skaičiui turi užtekti tiek specialistų, ir tos normos laikomasi įsikibus. Bet jei matome, kad yra didesnis paslaugų poreikis, reikia prie to derintis. Įstaigos turėtų priimti į darbą daugiau specialistų arba didinti jų darbo krūvius. Tačiau tuomet jiems reikėtų kelti darbo užmokestį, o tam reikia papildomų pinigų. Įstaigos taupo ir neskuba to daryti”, – svarsto pašnekovas.
Dėl medikų migracijos į užsienį net Kaune jau trūksta kai kurių sričių specialistų. A.Kažemėkaitį stebina Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija sprendžiant šį klausimą: „Jie deklaravo, kad didinamas priėmimas į medicinos studijas, o reikėjo imtis priemonių, kad sulaikytų išvykstančius”.
Eilės poliklinikose dar labiau pailgėjo rugpjūtį, sveikatos apsaugos ministrui pasirašius higienos normą, pagal kurią iki rugsėjo 15 dienos mokiniai turi į mokyklas pristatyti pažymas apie profilaktinį sveikatos patikrinimą. Jas išduoda šeimos gydytojai, tačiau įrašus apie patologijas turi padaryti specialistai. Todėl grūstys prie jų kabinetų tapo galvos skausmu ir pacientams, ir medikams.
„Pati ministerija rugpjūtį poilsiauja, o medikai turi dirbti. Argi nežino, kad dalis gydytojų taip pat atostogauja ir likusiems sunku aptarnauti padidėjusį pacientų srautą? Todėl nerealu, kad eilės sumažės. Aš jau nekalbu apie tokios grūsties metu atlikto sveikatos patikrinimo kokybę. Kodėl atsirado tas terminas iki rugsėjo vidurio, niekaip nesuprantu. Juk jį buvo galima pratęsti iki spalio ar ilgiau”, – piktinasi A.Kažemėkaitis.
Kratosi atsakomybės
Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė komentuoti, kaip reikėtų spręsti eilių poliklinikose problemą, nes tai ne jos, o gydymo įstaigų steigėjų savivaldybių ir įstaigų vadovų reikalas. „Kreipkitės į teritorinę ligonių kasą”, – pasiūlė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Odeta Rimkevičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis „Kauno dienai” yra sakęs, kad pats neapsikęsdamas netvarkos ir eilių poliklinikose su šeima persirašė prie privačiai dirbančio šeimos gydytojo ir problemos baigėsi. Jo įsitikinimu, eilių problemą didžiosiose poliklinikose gali padėti įveikti pacientų skaičiaus, tenkančio vienam šeimos gydytojui ar terapeutui, mažinimas.
Taip pat padėtis pagerėtų, jei steigtųsi daugiau šeimos gydytojų kabinetų. Ministerija žada ieškoti būdų, kaip finansiškai paremti šeimos gydytojus, nusprendusius dirbti savarankiškai. Rudenį numatoma dar sykį kelti medikų algas ir tai pirmiausiai turėtų pajusti šeimos gydytojai, kuriems jos didėjo mažiausiai.
Originalų receptą, kaip greičiau patekti pas specialistus, pateikė Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Andriūnas: „Jei ligonis prisirašęs Centro poliklinikoje, o joje pas specialistus didelės eilės, tai tegu ten nevargsta, važiuoja į Apskrities ligoninę, kur tikrai bus greičiau priimtas”. Kažin ar pensininkas pasinaudos patarimu vykti į kitą miesto galą ir ar tai – išeitis?
„Už tvarką konkrečios įstaigos viduje atsako jos vadovas, jis tuo turi rūpintis”, – nesiima atsakomybės ligonių kasos atstovas. Pastebėjus, kad įstaigų vadovai nelabai jaudinasi dėl didelių eilių, jis akcentavo, kad už tai atsakinga ir įstaigų steigėja savivaldybė.
Didžiosios poliklinikos piktnaudžiauja
R.Andriūnas teigia, kad antrojo lygio specialistų konsultacijų įkainiai, mokami ligonių kasų, svyruoja nuo 24 iki 31,9 lito, o trečiojo – nuo 47,8 iki 65,8. Tačiau pinigus skirsto ir algas jiems moka įstaigų vadovai. Praktika, kaip tai daroma, yra įvairi. Kai kuriose įstaigose specialistams mokamas pastovus atlyginimas ir priemokos. Kai kur – tik pastovus atlyginimas.
Daugiau specialistų priimti į darbą taupant neskubama, kraunama didesnė našta dirbantiems, o ligoniai pasmerkiami grūstis eilėse. Pasak ligonių kasų atstovo, eiles lemia ir tai, kad trūksta šeimos gydytojų, jie atlieka ne visas jiems priskirtas funkcijas. Vyresnio amžiaus pacientai labiau pasitiki specialistais, o šeimos gydytojai ir terapeutai lengva ranka dalija siuntimus. Pastebėta, kad žymiai daugiau gyventojų konsultuotis pas specialistus nukreipiami poliklinikose, kuriose teikiama ir konsultacinė pagalba.
Kauno teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje vienam gyventojui per metus tenka vidutiniškai 1,72 specialistų konsultacijos. Kauno mieste be didžiųjų 5 poliklinikų – 1,43. Didžiosiose poliklinikose konsultacijų skaičius vienam gyventojui per metus viršija netgi 2. Ir taip yra ne pirmi metai. Tai patvirtina, kad šių įstaigų terapeutai ir šeimos gydytojai gerokai dažniau siunčia savo pacientus konsultuotis.
2004 metais Kauno miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose suteikta 1,129 milijono specialistų konsultacijų. Iš jų tik 848 tūkst. – Kauno savivaldybės gyventojams. Tai reiškia, kad kiti buvo atvykę iš įvairių Lietuvos vietų. Į ligoninių konsultacines poliklinikas plūsta pacientai iš nemažos Lietuvos dalies. Miesto pakraščiuose esančios įstaigos aptarnauja Pakaunės gyventojus: Šilainių poliklinika – iš Raseinių, Kėdainių rajonų atvykusius, o Kalniečių – iš Jonavos ir kitų šio krašto rajonų.
Pasak R.Andriūno, jei ši tendencija išliks, eilės poliklinikose nemažės. Pacientai ir toliau turės vargti, kol pateks pas specialistus ir vargu ar įmanoma ką nors padaryti. Šiemet Kauno asmens sveikatos priežiūros įstaigose jau suteikta 587 tūkst. konsultacijų, akivaizdžiai daugiau nei per šį laikotarpį pernai. Tad kauniečiams belieka apsišarvuoti kantrybe ir toliau gadinti nervus, jei prireiks specialisto pagalbos.
Giedrė Budvytienė