Jei mėnesio liko daugiau negu pinigų

Rudenį subjurus orams dažnam subjūra ir nuotaika. Šį rudenį nuotaiką neigiamai veikia ne tik oras, bet ir žinios apie didėjančias kainas.

Šis šildymo sezonas pareikalaus jau daugiau gyventojų išlaidų negu prieš metus. Didesnes išlaidas planuoti iš anksto sunku, todėl gali būti, kad mėnesio antroje pusėje pamatysime, jog „mėnesio liko daugiau negu pinigų”.

Ką daryti? Sumažinti išlaidas.
Sumažinti visas vartojimo išlaidas iš karto gali būti sunku. Verta iš anksto peržiūrėti periodines įmokas, kurių kurį laiką nebemokėsime. Tai gali būti įmokos pagal finansinių paslaugų sutartis, pavyzdžiui, gyvybės draudimo arba savanoriško pensijų kaupimo.

Rekomenduočiau susisiekti su gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo bendrove ir išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis galite (jei galite) laikinai sustabdyti, pavyzdžiui, iki pavasario, periodinių įmokų mokėjimą.

Skolintis pragyvenimui ar ne?

Jei turime santaupų nenumatytiems atvejams, čia ir yra tas atvejis. Didesnių išlaidų reikalaujantį žiemos sezoną galima verčiau gyventi iš turimų santaupų, nei skolintis, o pinigų rezervą laikyti dar prastesniems laikams.

Viena vertus, tokios santaupos tirpsta dėl padidėjusios infliacijos, todėl šiuo atveju dalį jų verta paversti reikalingomis prekėmis ir paslaugomis šiandien. Antra vertus, palūkanos už indėlius yra mažesnės nei palūkanos už paskolas. Taigi šiuo atveju vienu metu ir skolintis, ir turėti santaupų – nenaudinga. Kai vartojimo išlaidos sumažės arba padidės pajamos, atsargas nenumatytiems atvejams vėl verta papildyti.

O jei vis dėlto skolintis

Tarkime, santaupų neturime, skolintis iš artimųjų nenorime arba negalime, o pinigų trūksta. Paskolinti gali kredito įstaigos. Pasiskolinti šiandien lengva: internetu, telefonu, pašte, banke, pasiimti skolintus pinigus iš bankomato. Bet svarbu įvertinti, kaip paskolą grąžinsime, kiek ji gali kainuoti.

Jei reikia nedaug

Jei pasiskolinti reikia tiek, kiek galime grąžinti jau iš artimiausio darbo užmokesčio, – patogiausiai ir pigiausiai išsisuks tie, kas turi kredito korteles su pakankamo dydžio kredito limitu ir kurių atidėtas palūkanų skaičiavimo laikotarpis.

Tarkime, žmogus norėtų gauti skolon maždaug trečdalio savo darbo užmokesčio dydžio pinigų sumą. Šiandien jis juos pasiima, o gavęs algą iš karto skolą grąžina. Svarbu, kad alga būtų gaunama, kol nesibaigė palankusis laikotarpis iki palūkanų skaičiavimo. O kitą mėnesį, jei vis dar nepavyksta sumažinti išlaidų, vėl galima nemokamai pasinaudoti kredito ištekliais.

Svarbu nepasiduoti inercijai

Yra vienas pavojus – kas kartą pasiskolinti vis didesnę sumą, kol galų gale jos nepavyks grąžinti iš vieno darbo užmokesčio.

Dar noriu atkreipti dėmesį, kad ne visos kredito kortelės suteikia tokias galimybes. Apie tai, kokią kortelę turite ir kokiomis sąlygomis galite naudotis, reikėtų pasidomėti banke.

Ar verta įsigyti tokią kortelę, jei jos dar neturite? Paprastai tokios kortelės nedalijamos už dyką. Todėl jei skolinamės vieną kartą arba jei skolinamės didesnę sumą, kurios negrąžinsime per mėnesį, reikėtų rinktis kitokį būdą.

Prieš skolinantis – rinkos tyrimai

Kiti skolinimosi būdai jau brangesni. Kredito kortelė (be atidėto palūkanų skaičiavimo), vartojimo kreditas. Kaina, t. y. palūkanos ir/arba kitos skirtingų skolinimo paslaugų išlaidos, gali skirtis keliolika kartų.

Kaip kainą suskaičiuoti? Palyginti, kiek pasiskoliname, kiek reikės grąžinti (kiek patiriame papildomų išlaidų). Čia reikės nuspręsti ne tik tai, kokią sumą norime pasiskolinti, bet ir per kiek laiko ją ketiname grąžinti (kuo ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau dienų skaičiuojamos palūkanos).

Vienas rinksis greitesnį ir patogesnį, kitas – pigesnį būdą. Svarbu, kad sprendimas būtų priimamas turint visą informaciją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.