Taip ir pasakė: fotografijos pernelyg žiaurios, jų negalima rodyti. O dar tokioje jautrioje vietoje kaip Europos Parlamentas. Taip ir pasakė: pamačiusieji galėtų susijaudinti.
Ką ten pasakė – taip rašė paaiškinimuose oficialūs asmenys. Be to, nelemtosios fotografijos liudija apie dujinių strateginių partnerių rusų karo nusikaltimus Čečėnijoje. Parlamentas tokių problemų nesvarsto, tad ir parlamentarams žinoti nereikia. Parašė ir pasakė laikraščiams dar daugiau. Kad gali pakenkti „tyrimui” (tai yra netyrimui, nebaudžiamumui). Kad pažeidžia tų nukankintų moterų, nužudytų vaikų (45 000!) ir BTRais suplėšytų valstiečių orumą. Ir tų, kurių kūnai perskrosti – išimti vidaus organai parduoti. (Karininkai siunčia šeimoms gerus pinigus. Čingischanas plėšydavo, ketvirčiuodavo arkliais, o V.Putino kariauna – BTRais).
Vis tai fotografijos, jos negeros, jų nereikia. Nors buvo sutarta ir keliasdešimt jų uždengta siekiant gauti leidimą rengti parodą, koks nors parlamentaras gali prieiti pernelyg arti, kilstelėti dengiantį juodą popierių ir susijaudinti. Kas tada?
Oficialūs asmenys neparašė ir nepasakė, kad ne fotografijos, bet darbai pernelyg žiaurūs. Todėl juos reikia parodyti, pralaužti čečėnų „skerdimo išvietėje” informacinę blokadą. Ir fotografijos tegul pažeidžia, ką reikia pažeisti – pernelyg storą Europos raganosių odą.