Pertvarkų stabdys – ydinga sveikatos politika

Uostamiesčio sveikatos priežiūros sistemos vadovai sutinka, kad šioje sferoje egzistuoja daug problemų. Vieni jas sieja su menku finansavimu, kiti – su neracionaliu lėšų, kurių visiškai pakaktų, naudojimu, priešinimusi reformoms ir kitomis priežastimis.

Prezidentas Valdas Adamkus metiniame pranešime Lietuvoje vykdomos sveikatos reformos spartą įvertino žodžiu „nepatenkinama“.

„Manau, kad tai lemia baimė priimti nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus, be kurių ši sistema negali tobulėti ir tarnauti pacientams“, – sakė prezidentas.

Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei valdininkų klausėme, ar teisus prezidentas, šią sritį įvertindamas nepatenkinamai, kokių svarbių politinių sprendimų pasigenda jie patys, ką patartų sveikatos priežiūrą formuojantiems politikams.

Pinigų netrūksta

„Akivaizdu, kad sveikatos apsaugoje problemos egzistuoja“, – prezidentui pritaria Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo tarnybos vedėjas Valdemaras Anužis.

O problemas, sakė pokalbininkas, pirmiausia kuria priešinimasis reformoms. „Kai priešinamasi, ieškoma kompromiso, ir tuomet reforma tampa savo priešybe, nepasiekiama norimo efekto. Laimi ne paciento, o kažkieno grupiniai interesai“, – samprotavo apskrities gydytojas.

Kaip akivaizdžią sveikatos reformų buksavimo iliustraciją V. Anužis pateikė neseniai Seimo priimtą įstatymą, leidžiantį gydymo įstaigų vadovams pareigas eiti neribotą laiką.

„Tai baisus, labai nelogiškas ir nedemokratiškas įstatymas. Įstaiga, kuriai 25 metus vadovauja vienas vadovas, virsta privačia akcine bendrove. Tai rodo ir Tuberkuliozės ligoninės atvejis – priešinimasis reformoms (prijungimui prie daugiaprofilinės ligoninės – Aut. past.) tikrai nėra sąlygotas pacientų interesų paisymo“, – mano vedėjas.

Ydinga politika, kai priimami politizuoti, atskiroms asmenų grupėms parengti sprendimai, galiojantis Sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų įstatymas, anot pokalbininko, lemia ir neracionalų išteklių naudojimą.

„Pinigų netrūksta, trūksta gebėjimo racionaliai juos panaudoti, nes viskas supainiota, ligoninių steigėjai skirtingi. Pinigai neracionaliai naudojami perkant nereikalingą aparatūrą, tai parodė ir viešumon iškilęs skandalas dėl vaistų pirkimo. Jei būtų koordinuojama visų ligoninių veikla, per metus sutaupytume apie 10 mln. litų“, – įsitikinęs V. Anužis.

Kritikos reformai negailintis apskrities gydytojas mano, kad šiandien suformuota politika ligoninių interesus padarė svarbesniais už pacientų.

Pavyzdys – kad ir ydingas kardiologinių paslaugų finansavimas.

„Kardiologines invazines paslaugas, gydančias tam tikras širdies ir kraujagyslių ligas, pas mus teikia Jūrininkų ligoninė. Kitais būdais šios ligos neišgydomos. Nepaisant to, pinigai kardiologinėms paslaugoms skiriami ir ligoninėms, kuriose pacientas guli be reikalo, šių reikalingų paslaugų negaudamas. Kam šį pacientą laikyti ligoninėje, jei jam reikalinga paslauga nebus suteikta? „, – nesupranta pokalbininkas.

„Sunorminti finansavimą“

Didžiausios uostamiesčio gydymo įstaigos – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis nusiteikęs kur kas optimistiškiau.

„Nėra taip jau blogai, kaip nušvietė prezidentas, – įvertino jis. – Per griežtai pasakyta, reforma vyksta į teigiamą pusę“.

Didžiausia bėda, mano V. Janušonis, kad dabartinės lėšos skirtos mokėti ir kelti atlyginimams. Todėl pačiai reformai, paslaugų gerinimui jų lyg ir nelieka.

Nepaisant prezidento kritikos, jog „stambinamos ir taip didelės gydymo įstaigos“, V. Janušonio manymu, išteklius reikėtų koncentruoti į stambesnius centrus, o rajonų ligonines pertvarkyti, kad jose išliktų tik „pagrindiniai profiliai“.

„Žmonių srautai liudija, kad ir rajonų žmonės mieliau renkasi didesnius centrus“, – sakė pokalbininkas. Kita vertus, jis pastebėjęs, jog kaimo žmonės neturi pakankamai informacijos apie tai, jog jie gali rinktis bet kurią norimą gydymo įstaigą, kad neprivalo lankytis ten, kur kas nors liepia.

Ką pirmiausia sveikatos priežiūros sistemoje reikėtų pakeisti? V. Janušonis mano, jog svarbiausia – sunorminti finansavimą.

„Visos lėšos įstaigoms turi ateiti per paslaugų įkainius, o ne iš kažkokių nežinia kam skiriamų programų, investicinių fondų, – sakė jis. – Papildomos lėšos, kurių kartais gaunama net daugiau nei skiria ligonių kasos, iškraipo rinką. Džiugu, kad prezidentas į šį klausimą jau įsiklausė ir per savo patarėją jį kėlė“.

Antras svarbus sprendimas, kurį reikėtų priimti, – įgyvendinti konkurencinį paslaugų pirkimą.

„Pavyzdžiui, plaučių gydymas pas mus aukščiausio lygio, o įkainis toks pat kaip visur. Ligonių kasos turėtų pirkti geriausias paslaugas. Kol to nėra, pacientai priversti gydytis ten, kur tokio lygio paslaugų negauna“, – paaiškino ligoninės vadovas.

Jo manymu, per griežtas – griežčiausias Europoje – esąs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, suteikiąs daug galimybių pacientams skųstis, siekiant gauti dideles išmokas.

Nelygios galimybės

Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė pirminėje sveikatos apsaugos sistemoje pirmiausia pasigenda lygių galimybių.

„Reikėtų suvienodinti privačių ir viešųjų, visų miestų ir kaimų įstaigų galimybes. Dabar privatūs centrai turi visus specialistus, kokių tik panori, ir būtent pas juos siunčia savo pacientus. Taip plaunami pinigai, leidžiama sau uždirbti. Visos įstaigos yra skirtingos, lėšos neracionaliai paskirstomos“, – sakė ji.

Vadovė pastebėjusi, jog daugiausia lėšų pastaruoju metu skiriama kaimams ir Vilniui bei Kaunui, o Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros reformai lėšų dar nebuvę skirta. „Jaučiame nuoskaudą, kad mus nuolat ignoruoja“, – sakė ji.

O kad pacientams tenka laukti eilėse pas gydytojus, pokalbininkės nuomone, vis dėlto kaltas prastas sistemos finansavimas ir dėl menko skiriamo atlyginimo susidaręs gydytojų trūkumas. „Mažiau nei mūsų medikams Europoje mokama tik Bulgarijoje ir Rumunijoje“, – palygino ji.

Kita vertus, sakė L. Jankauskienė, sureikšminti prezidento įvertinimo nereikėtų. Mat nėra valstybės, kuri būtų patenkinta savo sveikatos priežiūra. Ja nepatenkinta net mūsų išsvajotoji Amerika, kuri sveikatos priežiūrai skiria itin daug lėšų.

Uostamiesčio sveikatos priežiūros sistemos vadovai sutinka, kad šioje sferoje egzistuoja daug problemų. Vieni jas sieja su menku finansavimu, kiti – su neracionaliu lėšų, kurių visiškai pakaktų, naudojimu, priešinimusi reformoms ir kitomis priežastimis.

Prezidentas Valdas Adamkus metiniame pranešime Lietuvoje vykdomos sveikatos reformos spartą įvertino žodžiu „nepatenkinama“.

„Manau, kad tai lemia baimė priimti nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus, be kurių ši sistema negali tobulėti ir tarnauti pacientams“, – sakė prezidentas.

Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei valdininkų klausėme, ar teisus prezidentas, šią sritį įvertindamas nepatenkinamai, kokių svarbių politinių sprendimų pasigenda jie patys, ką patartų sveikatos priežiūrą formuojantiems politikams.

Pinigų netrūksta

„Akivaizdu, kad sveikatos apsaugoje problemos egzistuoja“, – prezidentui pritaria Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo tarnybos vedėjas Valdemaras Anužis.

O problemas, sakė pokalbininkas, pirmiausia kuria priešinimasis reformoms. „Kai priešinamasi, ieškoma kompromiso, ir tuomet reforma tampa savo priešybe, nepasiekiama norimo efekto. Laimi ne paciento, o kažkieno grupiniai interesai“, – samprotavo apskrities gydytojas.

Kaip akivaizdžią sveikatos reformų buksavimo iliustraciją V. Anužis pateikė neseniai Seimo priimtą įstatymą, leidžiantį gydymo įstaigų vadovams pareigas eiti neribotą laiką.

„Tai baisus, labai nelogiškas ir nedemokratiškas įstatymas. Įstaiga, kuriai 25 metus vadovauja vienas vadovas, virsta privačia akcine bendrove. Tai rodo ir Tuberkuliozės ligoninės atvejis – priešinimasis reformoms (prijungimui prie daugiaprofilinės ligoninės – Aut. past.) tikrai nėra sąlygotas pacientų interesų paisymo“, – mano vedėjas.

Ydinga politika, kai priimami politizuoti, atskiroms asmenų grupėms parengti sprendimai, galiojantis Sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų įstatymas, anot pokalbininko, lemia ir neracionalų išteklių naudojimą.

„Pinigų netrūksta, trūksta gebėjimo racionaliai juos panaudoti, nes viskas supainiota, ligoninių steigėjai skirtingi. Pinigai neracionaliai naudojami perkant nereikalingą aparatūrą, tai parodė ir viešumon iškilęs skandalas dėl vaistų pirkimo. Jei būtų koordinuojama visų ligoninių veikla, per metus sutaupytume apie 10 mln. litų“, – įsitikinęs V. Anužis.

Kritikos reformai negailintis apskrities gydytojas mano, kad šiandien suformuota politika ligoninių interesus padarė svarbesniais už pacientų.

Pavyzdys – kad ir ydingas kardiologinių paslaugų finansavimas.

„Kardiologines invazines paslaugas, gydančias tam tikras širdies ir kraujagyslių ligas, pas mus teikia Jūrininkų ligoninė. Kitais būdais šios ligos neišgydomos. Nepaisant to, pinigai kardiologinėms paslaugoms skiriami ir ligoninėms, kuriose pacientas guli be reikalo, šių reikalingų paslaugų negaudamas. Kam šį pacientą laikyti ligoninėje, jei jam reikalinga paslauga nebus suteikta? „, – nesupranta pokalbininkas.

„Sunorminti finansavimą“

Didžiausios uostamiesčio gydymo įstaigos – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis nusiteikęs kur kas optimistiškiau.

„Nėra taip jau blogai, kaip nušvietė prezidentas, – įvertino jis. – Per griežtai pasakyta, reforma vyksta į teigiamą pusę“.

Didžiausia bėda, mano V. Janušonis, kad dabartinės lėšos skirtos mokėti ir kelti atlyginimams. Todėl pačiai reformai, paslaugų gerinimui jų lyg ir nelieka.

Nepaisant prezidento kritikos, jog „stambinamos ir taip didelės gydymo įstaigos“, V. Janušonio manymu, išteklius reikėtų koncentruoti į stambesnius centrus, o rajonų ligonines pertvarkyti, kad jose išliktų tik „pagrindiniai profiliai“.

„Žmonių srautai liudija, kad ir rajonų žmonės mieliau renkasi didesnius centrus“, – sakė pokalbininkas. Kita vertus, jis pastebėjęs, jog kaimo žmonės neturi pakankamai informacijos apie tai, jog jie gali rinktis bet kurią norimą gydymo įstaigą, kad neprivalo lankytis ten, kur kas nors liepia.

Ką pirmiausia sveikatos priežiūros sistemoje reikėtų pakeisti? V. Janušonis mano, jog svarbiausia – sunorminti finansavimą.

„Visos lėšos įstaigoms turi ateiti per paslaugų įkainius, o ne iš kažkokių nežinia kam skiriamų programų, investicinių fondų, – sakė jis. – Papildomos lėšos, kurių kartais gaunama net daugiau nei skiria ligonių kasos, iškraipo rinką. Džiugu, kad prezidentas į šį klausimą jau įsiklausė ir per savo patarėją jį kėlė“.

Antras svarbus sprendimas, kurį reikėtų priimti, – įgyvendinti konkurencinį paslaugų pirkimą.

„Pavyzdžiui, plaučių gydymas pas mus aukščiausio lygio, o įkainis toks pat kaip visur. Ligonių kasos turėtų pirkti geriausias paslaugas. Kol to nėra, pacientai priversti gydytis ten, kur tokio lygio paslaugų negauna“, – paaiškino ligoninės vadovas.

Jo manymu, per griežtas – griežčiausias Europoje – esąs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, suteikiąs daug galimybių pacientams skųstis, siekiant gauti dideles išmokas.

Nelygios galimybės

Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė pirminėje sveikatos apsaugos sistemoje pirmiausia pasigenda lygių galimybių.

„Reikėtų suvienodinti privačių ir viešųjų, visų miestų ir kaimų įstaigų galimybes. Dabar privatūs centrai turi visus specialistus, kokių tik panori, ir būtent pas juos siunčia savo pacientus. Taip plaunami pinigai, leidžiama sau uždirbti. Visos įstaigos yra skirtingos, lėšos neracionaliai paskirstomos“, – sakė ji.

Vadovė pastebėjusi, jog daugiausia lėšų pastaruoju metu skiriama kaimams ir Vilniui bei Kaunui, o Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros reformai lėšų dar nebuvę skirta. „Jaučiame nuoskaudą, kad mus nuolat ignoruoja“, – sakė ji.

O kad pacientams tenka laukti eilėse pas gydytojus, pokalbininkės nuomone, vis dėlto kaltas prastas sistemos finansavimas ir dėl menko skiriamo atlyginimo susidaręs gydytojų trūkumas. „Mažiau nei mūsų medikams Europoje mokama tik Bulgarijoje ir Rumunijoje“, – palygino ji.

Kita vertus, sakė L. Jankauskienė, sureikšminti prezidento įvertinimo nereikėtų. Mat nėra valstybės, kuri būtų patenkinta savo sveikatos priežiūra. Ja nepatenkinta net mūsų išsvajotoji Amerika, kuri sveikatos priežiūrai skiria itin daug lėšų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.