Analitikai įspėja, kad Putino pastangos paimti visą valdžią Rusijoje į savo rankas kelia grėsmę

Politinis režimas Rusijoje nepastebimai didelei daliai rinkėjų kardinaliai keičiasi, žadėdamas naftos, dujų ir branduolinį ginklą turinčios valstybės vadovui Vladimirui Putinui absoliučią valdžią daugeliui metų, sako analitikai.
Savaitės pradžioje V.Putinas paskelbė, jog yra pasiryžęs pirmiausia būti įrašytas pirmasis o valdžios partijos „Vieningoji Rusija sąrašą Dūmos rinkimuose gruodžio 2 dieną, o po to ir tapti vyriausybės vadovu 2008 metais, duodamas suprasti, kad į bet kurį būsimą prezidentą žiūri kaip į pavaldinį.

Remiantis valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro apklausa, dabar valstybės vadovo rinkimuose 60 proc. rinkėjų vis viena balsuotų už V.Putiną – tai suteikia jam teisę veikti kaip daugumos lūkesčių išreiškėjui.

Buvęs V.Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas mano, jog valdžia panaudos šį V.Putino populiarumą, kad balsavimu už trejetą „Putinas, Putinas, ir Putinas” Dūmos rinkimuose užbaigtų „juridiškai įforminti naują politinį režimą”.

„Šio režimo turinys – neregėtos politinės valdžios sutelkimas vieno žmogaus rankose, tai yra – absoliutizmo formavimas”, – sakė spaudos konferencijoje ketvirtadienį A.Ilarionovas, sugebėjęs išsilaikyti Kremliuje etatinio liberalo statusu iki 2006 metų.

Toks V.Putino įsitvirtinimas valdžioje prieštarauja konstitucijos dvasiai, mano politikos apžvalgininkas Kirilas Rogovas.

„Konstitucinė dviejų kadencijų taisyklė gali atrodyti neparanki šiandien Putinui, jo artimai aplinkai ir net daugumai Rusijos gyventojų. Tačiau ji sugalvota ne jiems, o apskritai Rusijai – Rusijai po 10 metų, po 20 ir 100 metų. Taisyklės esmė ta, kad kiekvienas Rusijos prezidentas žinotų: po aštuonerių metų jo valdžia baigsis, ir jis taps tiesiog piliečiu”, – rašo jis straipsnyje, išspausdintame leidinyje „Vedomosti”.

V.Putino kritikai sako, kad atėjęs į valdžią aidint rinkėjų plojimams 2000 metais jis pamažu, nepažeisdamas įstatymo raidės, sumenkino turinį pagrindinių pilietinių laisvių, kurias jo pirmtakas laikė pagrindine SSRS subyrėjimo išdava ir demokratijos kūrimo įrodymu.

Pradėję nuo sovietinio himno ir raudonos vėliavos sugrąžinimo į politinį anturažą, išeivis iš KGB V.Putinas faktiškai panaikino susiformavusią esant Borisui Jelcinui, valdžios balansų sistemą.

Jis sumažino gubernatorių įtaką, pertvarkęs Federacijos Tarybą, nesutrukdė, kad nepriklausomi televizijos kanalai ir spauda pereitų į valstybės kontrolę, panaikino regionų vadovų tiesioginius rinkimu ir pasirašė klusnios Valstybės Dūmos priimtas rinkimų įstatymų pataisas, paliekančias už borto negausią opoziciją. „Jukos” byla” sukėlė abejonių, ar yra nepriklausoma teismo sistema.

V.Putinas neigia Vakarų ir kritikų teigimus, jog valdžia Rusijoje jam valdant remiasi valdininkais ir jėgos struktūromis, bet pripažįsta, korupcija buvo problema visus aštuonerius jo valdymo metus.

JĖGA IR STATUSAS

Komentatoriai ginčijasi, ar tikėti 55-erių metų V.Putino žodžiais, jog jis bus būtent vyriausybės vadovas, bet yra vienos nuomonės, kad asmeninę valdžią jis sieks išsaugoti, kad ir kuo būdamas.

„Esant šiai situacijai, Putino valdžios laikui niekas negresia – premjero buvimas poste niekuo neribojamas”, – rašo politikos analitikas Vitalijus Portnikovas, manydamas, kad „tik nenumatyti kriziniai reiškiniai gali sutrukdyti vyriausybės vadovui balotiruotis į prezidento postą po 2012 metų”.

Olegas Orlovas iš teisių gynimo organizacijos „Memorial” mano, jog jeigu V.Putinas užims ministro pirmininko postą, tai rodys, kad sugrįžtama į vienpartinę SSRS laikų sistemą.

„Formaliai pas mus, žinoma, bus kelios atstovaujamos parlamente partijos, bet realiai mūsų laukia centralizuota valdžia „Vieningosios Rusijos ” rankose”, – sakė teisių gynėjas trečiadienį Briuselyje.

Nikolajus Petrovas iš Maskvos Carnegie (Karnegio) centro mano, kad gali būti įvykdyta konstitucijos reforma, kuri pavers prezidentą mažiau įtakingu ir smarkiai sustiprins ministro pirmininko – valdančiosios partijos lyderio pozicijas ( (www.carnegie.ru).

„Tai leis Putinui būti valdžioje tiek, kiek jis norės”, – sako analitikas, drauge manydamas, kad veikiantis elitas pats panorės liberalių reformų.

„Dabar susidarė unikali situacija, kai valdžia tiek tvirtai yra Putino ir jo aplinkos rankose, kad jie visiškai gali sau leisti pereiti į demokratiškesnę, bet ne žaibiškai besikeičiančią sistemą, kuri leis išsaugoti jiems valdžią ir pradės atgaivinti šioje sistemoje partinę tvarką”.

Tačiau, apžvalgininko K.Rogovo nuomone, tai gali sukelti krizes.

„Mes nepažeidžiame konstitucijos, jos neperrašome. Bet mes ir negyvename pagal ją. Ir kol kas mums tai netrukdo. Plano … stiprus premjeras esant silpnam prezidentui įgyvendinimas politinės krizės nesukels… Tačiau kai Rusijai iškils kokia nors reali krizė ateityje, šalis pamatys, kad negali jos įveikti konstituciniu keliu”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.