Miesto teatrai po kelionių pradeda naują sezoną

Klaipėdos miesto savivaldybės globojami ir pagal išgales finansuojami teatrai pasišovę neatsilikti nuo dviejų valstybinių – Dramos ir Muzikinio. Vasarą daug keliavę, gastroliavę, dalyvavę tarptautiniuose festivaliuose, Pilies, Gliukų, Lėlių teatrai ir pantomimos teatras „A” naująjį 2007-2008 metų sezoną miestelėnams žada premjerų lietų, smagių teatralizuotų švenčių, akcijų ir atrakcijų.

Lėlės įdomios ne tik vaikams

Režisierės Gintarės Radvilavičiūtės lėlių vaidinimu mažiesiems „Žirafa su kojinėmis” rugsėjo 22-ąją Žvejų rūmuose startavo trečiasis Klaipėdos lėlių teatro sezonas. Rytoj Lėlių teatre – premjera. Jūratė Januškevičiūtė jaunimui ir suaugusiems pristatys lėlių spektaklį „Kelionė”. Pasak teatro direktorės Aušros Daukantaitės, tai kamerinis mažų lėlyčių spektaklis be žodžių. Subtiliais lėliškais vaizdais, garsais ir multimedija stengiamasi papasakoti trumpą vieno žmogaus gyvenimo istorijos epizodą. Klaipėdos universiteto lėlių teatro „Ku-Kū” įkūrėja, Klaipėdos lėlių teatro režisierė ir dailininkė J.Januškevičiūtė užduoda sau ir žiūrovams daugybę klausimų. Ar žmogus gali pakeisti savo likimą? Ar jis ateina ir išeina savo valia? Kodėl žemė virsta dideliu šiukšlynu, žmonių tarpusavio karų ir žudynių vieta? Gal spektaklis privers susimąstyti ir ieškoti atsakymų. Jame vaidina lėlininkės Renata Kutaitė ir Andžela Vitauskaitė. Į šią „Kelionę” Lėlių teatras kviečia įvairaus amžiaus žmones – nuo 12 iki 100 metų. Spektaklį teatro repeticijų salėje gali žiūrėti maždaug 25 žmonės, todėl norintys jį pamatyti turėtų vietas rezervuotis iš anksto.

Vasarą uostamiesčio lėlininkai pabuvojo festivaliuose Tčeve (Lenkija) ir Panevėžio „Lagamine”, kaunietis režisierius Darius Armanavičius su jais uostamiestyje pastatė spektaklį „Katinėlis ir gaidelis”. Šį sezoną teatro repertuare – 10 lėlių vaidinimų. Iki šių metų pabaigos patiems mažiausiems J.Januškevičiūtė ketina parodyti naujas „Kiškio pasakas”, o kitąmet iki vasaros Lėlių teatras planuoja išleisti dar dvi premjeras ir Vaikų gynimo dieną surengti teatralizuotą šventę su lėlėmis. Sezonui baigiantis teatro direktorė A.Daukantaitė pakviesta į tarptautinės lėlininkų asociacijos „UNIMA” kongresą, kuris balandį vyks Australijoje.

Ir negyvėliai gali šokti!

Uostamiesčio Gliukų teatras, kuriam atstovauja režisierius ir aktorius Benas Šarka, savo jubiliejinį 20-ąjį sezoną pradėjo dar rugpjūtį dalyvaudamas vokiečių ir lietuvių menininkų projekte „Skulptūriniai veiksmai” Klaipėdoje ir Palangoje.

Rugsėjo 3-8 dienomis Benas vaidino Suomijoje, kur dusyk parodė spektaklį „Kiaurai” Pori mieste vykusiame 8-ajame tarptautiniame teatrų festivalyje. Tiesiai iš jo grįžo į „Plartformos” festivalio sceną Klaipėdos kruizinių laivų terminale su premjera „Kas lieka, kai nieko nelieka”. Tai bendras Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai ir Vilniaus „Menų spaustuvės” projektas. Perdarytą ir patobulintą spektaklį B.Šarka lapkritį vaidins sostinėje.

Šią savaitę Benas grįžo iš Maskvos, kur buvo pakviestas į garsųjį teatrų festivalį „Novaja drama”. Jo rengėjai Beną pamatė Palangoje vaidinantį monospektaklį „Topor sosi” ir panoro jį pristatyti rusų festivalio publikai. „Dalyvavau festivalio konkurse ir į jį patekau kaip dramaturgas, o scenoje parodžiau, kaip įgyvendinu savo idėjas. Pastebėjau, kad ten publika audringesnė negu Klaipėdoje. Bet tai nereiškia, kad mano spektaklį visi priėmė vienodai gerai. Kaip išsiaiškinau, Maskvoje ir E.Nekrošių skirtingai priima. Bet man tai buvo ne šiaip „pasitusinimas” – naudinga pasižiūrėti, ką daro kiti, ir kaip jie vertina tai, ką darau aš. Lietuvoje niekas iki šiol to nepripažino kaip nacionalinės dramaturgijos. Maskvos festivalis pralaužė ledus”, – dalinosi įspūdžiais B.Šarka.

Šį rudenį jis dar ruošiasi į nacionalinės dramaturgijos festivalį Alytuje ir tarptautinį šiuolaikinio meno forumą „Homo ludens / Žaidžiantis žmogus” Jonavoje. Šį sezoną B.Šarka ruošiasi statyti naują spektaklį, o gal ir visą jų ciklą pagal G.Grajausko „Naujausių laikų istorija”.

„O kitąmet darysime didelį jubiliejinį nugėrimą – teatro „trupai” rūkys cigarus ir šoks. Negyvėliai gali šokti, anot grupės „Dead cant dance”, – šmaikštavo Benas.

Surinks milijoną šypsenų

Vasarą su pasisekimu vaidintas JAV, spalio 3-iąją į Klaipėdos Pilies teatro sceną sugrįžo naujausias jo spektaklis „Aš laukiu tavęs, mielasis”, kuriame pagrindinį ir vienintelį vaidmenį sukūrė Klaipėdos dramos teatro aktorė Jolanta Puodėnaitė.

Darijo Fo ir Frankos Ramė pjesę „A Women Alone” – groteskišką komediją, tiesiog žaižaruojančią aštria satyra ir atvirumu, apie spalvingą ir keistą moterį, 40-metę namų šeimininkę, įkalintą jos pačios ir artimųjų sukurtame pragare, – į lietuvių kalbą išvertė ir Pilies teatre dar vasarį pastatė jo režisierius Alvydas Vizgirda. Iki pavasario monospektaklis sėkmingai vaidintas Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje. Čia aktorę jame pamatė amerikiečiai ir pakvietė vasarą jį parodyti JAV – Denverio, Niujorko, Konektikuto ir Čikagos lietuviams. Naująjį sezoną Pilies teatras ne atsitiktinai pradėjo šiuo spektakliu – A.Vizgirda jį laiko vienu įdomiausių per pastaruosius kelerius metus.

Kalėdoms režisierius ruošiasi statyti „Pasaką apie miegančiąją gražuolę”. Visiems. „Reikia statyti tėveliams – tada patinka ir vaikams”, – įsitikinęs jis. Su jaunais aktoriais, šiemet Klaipėdos universitete baigusiais režisieriaus Povilo Gaidžio kursą, A.Vizgirda Pilies teatre repetuos, anot jo, gana keistą dalyką – sąlyginiu pavadinimu „Milijono šypsenų miestas”. Vėlgi jis pats parašė inscenizaciją, tik šįkart – pagal internetinius atsiliepimus apie šiųmetę Jūros šventę. Rampų šviesą premjera turėtų išvysti vasarį. „Ir vaidinsim tai, ką jau turim – A.Barico „Šilką”, R.Bunikytės „Ne aš” pagal S.Beketą bei visus atraktyvius lauko vaidinimus – „Porcelianines vestuves”, „Sirenas”, „Mažąjį karnavalą”, „Juodąją magiją, „Muzikines dėželes” – vardino režisierius savojo teatro darbus, turėjusius didžiulį pasisekimą ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, bet ir festivaliuose užsienyje.

Mimas – apie narkomaniją

Mimas Aleksas Mažonas, prieš 13 metų uostamiestyje įkūręs pantomimos teatrą „A”, su juo ruošia naują programą. „Tai bus „Aguonos” – aktualia narkomanijos tema, – patikslino jis. – Ir renkame naujus narius, norime papildyti trupę.” Premjerą ketina parodyti pavasarį. O iki tol pirmiausia rodys „Stiveno langų paveikslėlius”, kuriuose vaidina 18 jaunų žmonių. Nuo spektaklio premjeros praėjusį pavasarį jis jau nemažai pakeliavo, liepą viešėjo Latvijoje – Baluvos festivalyje „Vyšnių sodas”. Teatras „A” šiemet pasirodė ir Lietuvos kultūros dienose Kaliningrade.

Šį sezoną A.Mažonas vaidins ir savo monospektaklius „Šalta žemė”, „Nostalgija” bei „Krikštas”.

„Su septyniais muzikantais, grojančiais gyvai, esu parengęs pantomimos kompoziciją pagal Stasio Eidrigevičiaus paveikslus. Muziką parašė Bronius Kutavičius. Ji rodyta kamerinės muzikos festivalyje Nidoje 2005-aisiais, bet Klaipėda šio darbo dar nematė. Tikiuosi, šiemet parodysime”, – dalinosi artimiausiais planais mimas.

Jis džiaugėsi, kad itin populiarūs pantomimos vakarai, kuriuose draugams teatras „A” rodo nuolat kintantį, vis pasipildantį etiudų ciklą „Gyvenimo štrichai”. A.Mažono teigimu, jis bus tęsiamas ir šį sezoną.

Žinomas mimas Klaipėdos universitete dėsto scenos judesį latvių aktorių kursui ir būsimiesiems filologams bei režisieriams. Kitąmet jis pakviestas skaityti paskaitas ir Režisūros katedros renkamam užsieniečių mėgėjų teatro specialistų kursui