Visai provincijai – viena ligoninė

Goro provincijoje, turinčioje beveik 700 tūkstančių gyventojų, veikia tik vienintelė ligoninė – Čagčarano mieste.

Ligoninė – be vandens

Čagčarano miesto ligoninėje dirba 40 gydytojų – 33 vyrai ir 7 moterys, bet tarp jų nėra profesionalaus chirurgo. Ligoninėje – 60 lovų sergantiesiems, anksčiau jų buvo tik 30.

Goro provincijos ligonius dažniausiai kamuoja virusinės, infekcinės ligos. Šaltuoju metu dažni susirgimai – peršalimas, plaučių uždegimas.

Atvykti į ligoninę pacientams – sudėtinga, nes Goro provincijoje nėra nutiestų kelių.

Pagal vietines tradicijas, moteris pas gydytoją būtinai turi lydėti vyras. Susirgus šeimai, pirmenybė pas gydytoją atitenka moteriai, nes Goro provincijoje žmona kainuoja maždaug 7-15 tūkstančių dolerių. Vaikai gydomi paskutiniai, nes dėl jų likimo pasikliaunama Alacho valia. Kas penktas vaikas Afganistane miršta nesulaukęs penkerių.

Čagčarano ligoninė, vakariečių akimis, atrodo skurdžiai. Pastatas – nesandarus, jame nėra vandens sistemos, todėl darbuotojai neša vandenį iš kalnų. Žiemą, kuomet vanduo užšąla – itin striuka, patalpos plaunamos tik vieną kartą per mėnesį.

Vėjų perpučiamo pastato šildymas, pasak gydytojo, atsieina itin brangiai, o žiemą, nukritus temperatūrai, kuras užšąla.

Ligoninės direktorius Juma Gul Jakubis išsako siekius: sandarus pastatas su centriniu šildymu bei bent 100 lovų.

Daktaro pateiktais skaičiavimais, provincijos ligoninei reikėtų apie 2 milijonų dolerių.

Ligoninei itin trūksta aparatūros, o turima – sena. Ligoninėje kartu su Krašto apsaugos ministro delegacija lankęsis Santariškių universitetinių klinikų direktorius plėtrai Pranas Šerpytis padovanojo iš Lietuvos atvežtą kardioįrangą.

Kalbėdamas apie planus, daktaras J. G. Jakubis pamini sveikatos mokymo programą. Mat vietiniai iki šiol nežino, kad reikia plauti rankas, kaip naudotis tualetu.

Vietinių dantys – sveikesni

Lietuvos provincijos atkūrimo grupės (PAG-5) kariai gydosi stovykloje esančioje lauko ligoninėje.

Pirmąkart misijoje tarnaujančios karo gydytojos odontologės kapitonės Raimondos Bražiūnienės Afganistanas neišgąsdino.

Odontologė džiaugiasi, kad stovyklos ligoninėje dirba draugiškas aštuonių žmonių kolektyvas: būrio vadas, gydytojas anesteziologas iš Ukrainos, chirurgas, odontologė, trys gydytojų padėjėjai ir vienas paramedikas.

Odontologė misijoje dirba įprastą darbo dieną – nuo 8 ryto iki 17 valandos vakaro. Kartą per savaitę budi, penktadieniais turi laisvadienį, o sekmadienį dirba iki pietų.

Pasak Raimondos, darbo čia – mažiau nei Lietuvoje, nes kariai prieš misiją būna pasitikrinę sveikatą.

Kapitonė rūpinasi ne tik PAG karių, bet ir stovykloje bei Čagčarano ligoninėje dirbančių vietinių dantimis.

Odontologė pastebi paradoksą – vietinių dantys, lyginant su lietuvių, yra sveikesni.

Pasak medikės, sveikus dantis jiems padeda išsaugoti maistas: vietiniai nevalgo saldumynų, negeria saldintų gėrimų.

Mums įprastų dantų šepetėlių afganai neturi. Pasak odontologės, kai kurie vietiniai naudoja specialias lazdeles, bet jos – ne kiekvienam prieinamos, nes reikia pirkti. Šios lazdelės yra pieštuko dydžio, gaminamos nuo specialaus medžio nulupant žievę. Šis medis turi ir balinančių savybių. Dantų pastos vietiniai neturi – gyvena natūralų gamtos diktuojamą gyvenimą.

Į stovyklą pas kapitonę Raimondą vietiniai daktarai atveda ir savo vaikus. Odontologė pastebi, kad vaikai – sukalbami, nebijo dantų gydytojų ir drąsiai sėda į kėdę. Juos visada lydi suaugęs, kuris vertėjauja.

Burnos chirurgijos studijas baigusi R. Bražiūnienė stovykloje yra atlikusi ir mini operaciją – vietiniam stovyklos apsaugininkui iš apatinės lūpos pašalino cistą. Afganas ramiai iškentė sėkmingą operaciją.

Goro provincijos mieste Čagčarane yra vietinis odontologas, bet jo kabinete, pasak Raimondos, yra tik replės ir kėdė. O medikamentų – jokių.

Vietiniai pas odontologą lankosi tik priversti skausmo. Jei neturi galimybių atvykti į ligoninę, iškenčia skausmą ir gyvena toliau.

„Kuomet lankėmės ligoninėje, pas stomatologą atėjo pacientas. Jam tiesiog replėmis ištraukė skaudamą dantį. Žmonės ten neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip, todėl toks gydymas atrodo normalus“, – sako R. Bražiūnienė.

Miesto odontologas turi ir privatų stomatologijos kabinetą – jame kapitonė dar nesilankė. Tik žino, kad paslaugos šiame kabinete – mokamos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.