Mokytojai laukia ne tik valdžios dovanojamų žodžių

Mokytojai šiandien pasiryžę ne švęsti, o reikalauti to, kas jiems priklauso. Profesinės dienos proga pedagogai ne tik priiminės sveikinimus ir gėles, bet ir piketuos.

Mokytojų dienos išvakarėse apsilankius keliose uostamiesčio mokyklose šventinių nuotaikų nesijautė. Apie ta proga būsiančius renginius priminė tik skelbimų lentose iškabinta informacija.

Ne daug mokytojų ketino eiti ir į vakar Žvejų rūmuose vykusį jiems skirtą koncertą, nes po darbo mokykloje skubės į kitą darbą. Anot vieno iš pašnekovų, šventė būna kartą metuose, ir ji praeina, o valgyti norisi kasdien.

Šnekinti mokytojai pripažino, kad socialinės problemos užgožė šventines nuotaikas. Kai kurie, paklausti, kokiomis nuotaikomis pasitinka profesinę šventę, geriau siūlė parodyti algų lapelius.

Algų mokėjimo dieną dažnas kalendoriuje linkęs apibraukti juodai – pasididžiavimas savo pasirinkta profesija tuomet išgaruoja.

Niūrias nuotaikas prasklaidydavo tik mokytojų prisipažinimai, kad vaikų atneštas gėlės žiedas bei sveikinimai – taip pat laukiama šventės dalis.

Šiandien Lietuvoje vyks du mokytojų piketai: vieni važiuos į Vilnių, prie Vyriausybės, kiti savo protestą išreikš Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje arba tyliai piketuodami klasėse, kai pusantros valandos mokiniams nebus teikiamos dalykinės žinios.

Vakar kai kurie uostamiesčio mokytojai dar svarstė, ar prisijungs prie piketuojančių kolegų. Ryžtingesnieji planavo kelionę į Vilnių, o negalintys to padaryti ketino rinktis Atgimimo aikštėje, taip išreikšdami savo solidarumą su išvykusiaisiais į sostinę.

„Mokytojai pasiryžę ne švęsti, o reikalauti tai, kas jiems priklauso. Pavargome nuo gražių žodžių, nes iki šiol valdžia tik juos mums ir dovanojo”, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Laima Juknienė.

Į Vilnių šiandien išvyko apie šimtas klaipėdiečių. Jie ne tik piketuos prie Vyriausybės, bet ir dalyvaus profsąjungos suvažiavime. Apie 400 pedagogų šiandien turėtų susirinkti Atgimimo aikštėje.

Nuotaiką gadina algų problema

M. Mažvydo pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas Nerijus NOREIKA, darbo patirtis – 4 metai.

Kokiomis nuotaikomis pasitinku šventę? Patys žinote – nekokiomis. Suirutė, algų pakėlimo problema gadina nuotaiką. Bet mes, mokytojai, tokie idėjiniai žmonės. Žinoma, man, kaip ir kitiems kolegoms, yra tam tikra šventė, kai prisimenama mokytojo specialybė ir vaidmuo visuomenėje. Tądien sulaukiame dėmesio iš mokinių ir jų tėvų. Malonu, kai tau atneša gėlę. Vadinasi, tave vertina ir taip parodo tam tikrą simpatiją. Tada pagalvoji, kad gal ne veltui dirbi tą darbą. Mokytojo darbas sudėtingas, nes negali iškart matyti rezultato.

Jaunam specialistui nėra motyvacijos

M. Mažvydo pagrindinės mokyklos muzikos ir anglų kalbos mokytoja Ligita JUKNIŪTĖ-BRUŽIENĖ, darbo patirtis – 13 metų.

Niūrokos nuotaikos. Apvilia valstybės pažadai, kurie duodami, bet vėliau neištęsiami. O šiaip, žinoma, tai yra šventė. Jos lauki, gal tikiesi malonių siurprizų iš vaikų. Dažniausiai taip ir būna, kad dėmesio sulauki iš vaikų, iš artimųjų. Patys bandome susikurti šventę, nes tikėtis iš kitų nelabai gali. Gerai, kad vyksta piketai, taip atkreipiamas dėmesys į mokytoją. Šiaip nedejuoju ir nesiskundžiu, kad dirbu mokykloje. Vis dėlto tai yra mano pasirinkimas. Bet baigusiam studijas mokytojui eiti dirbti į mokyklą nėra jokios motyvacijos – per maži atlyginimai. O mums, turintiems įdirbį, jau baisu kažką keisti.

„Kantrybė baigia išsekti”

Vidurinės mokyklos „Varpas” matematikos mokytojas bei profesinės sąjungos pirmininkas Arūnas MATUZAS, darbo patirtis – 9 metai.

Mokytojai labai nepatenkinti dabartine situacija. Negalime švęsti, kai tokia padėtis. Per kavos pertraukėles mokytojai dabar kalba ne apie darbą, o kaip gerai būtų jį pakeisti. Ką daryti žmogui, kuris yra gimęs mokytoju? Jis neturi kito pasirinkimo – tik laukti ir kentėti. Kantrybė baigia išsekti. Šiandien visi mokytojai 100 proc. nori streiko, tačiau pagal įstatymą labai sunku tai padaryti. Turėtų streikuoti visos mokyklos, bet kai kuriose net nėra profsąjungos, tad jos negali prisijungti. O daryti streiką tik keliose mokyklose būtų neefektyvu. Jei ne įstatymai, draudžiantys streikuoti, streikas būtų, ir nė vienos dienos. Jei dabar kalbėčiau ne kaip mokytojas, o tėvas, man mūsų valdžios atstovų norėtųsi paklausti, kas ateityje mokys mano vaiką? Dabar mokykloje dirba arba jauni studentai, arba ilgametę patirtį turintys mokytojai. Pirmieji, baigę mokslus, išvažiuos į užsienį arba susiras geriau apmokamą darbą, o vyresnieji išeis į pensiją. Mokykloje nebėra vidutinio amžiaus mokytojų.

„Tik pati sau, širdyje kuriu šventę”

Vidurinės mokyklos „Varpas” lietuvių kalbos mokytoja Dalia BUKEVIČIENĖ, darbo patirtis – 20 metų.

Laukiu Mokytojo dienos, nes tai vienintelė tokia diena metuose. Žinoma, galima dalinti į dvi dalis – vieni eis į mitingą, kiti – švęsti. Aš greičiausiai pasirinksiu mitingą, prisijungsiu prie tų tyliųjų piketuotojų. Mes per mažai uždirbame. Mokytojas turi turėti už ką nusipirkti ir knygą, ir nueiti į kultūrinį renginį, pagaliau ir šeima pasirūpinti. Tam, kad galėčiau ją išlaikyti, turiu dirbti papildomus darbus. Tik pati sau širdyje kuriuosi šventę. Gyvenu su savo klase, vaikais. Kitiems mokytojams kuriu šventę. Džiaugiuosi, kad turiu labai gerus auklėtinius.