Iš teatro kritikų gyvenimo. Egmonto netekus

Vis dažniau tenka imtis nepavydėtinos užduoties – rašyti nekrologus apie savo draugus. Saulių Macaitį, dabar – Egmontą Jansoną.

Egmontas buvo ne tik mano draugas, kolega, bet ir mokytojas. Teatro kritikos mokytojas, kuris pats susirado mokinį. Tuo metu E.Jansonas buvo „Literatūros ir meno” teatro ir kino skyriaus korespondentas, kuriam šio savaitraščio žurnalistė Aldona Žemaitytė papasakojo apie Juozo Pociaus Vilniaus universiteto Požemio teatre besisukiojantį tipelį, rašantį įžūlius straipsnelius apie teatrą į universiteto laikraštį „Tarybinis studentas”. Netrukus Žurnalistikos katedroje išgirdau, kad manęs ieško pats žymusis E.Jansonas, kuris mane tiesiog už rankos įvedė į anuomet nepakartojamą „Literatūros ir meno” redakciją, kur trylika metų pradirbau su tokiomis asmenybėmis, kaip mano mielas skyriaus vedėjas Eustachijus Aukštikalnis, Edvardas Pranckūnas, Jonas Strielkūnas, Rimantas Šmulkštys, Saulius Macaitis, Linas Vildžiūnas, Arnoldas Barysas, Irena Babiliūtė, Aldona Žemaitytė. Ir, žinoma, Egmontas.

Kad suprastum E.Jansono fenomeną, dera prisiminti, jog jis rašė cenzūros laikais, kai partija nuspręsdavo, ką reikia pagirti, o ką sukritikuoti. Pavyzdžiui, Jono Jurašo spektakliai negalėjo būti giriami, o režisieriui su žmona emigravus, buvo vaidinami be režisieriaus pavardės. Tačiau E.Jansonas sugebėjo apie J.Jurašo pastatytą paskutinį spektaklį Kaune – Juozo Grušo „Barborą Radvilaitę” „Literatūroje ir mene” paskelbti talentingą recenziją, kurios įkvėptas mūsų visas kursas važiavo traukiniu į Kauno dramos teatrą žiūrėti Rūtos Staliliūnaitės.

Arba atvirkščiai – garsusis Juozo Miltinio Panevėžio teatras pastatė Maskvos žurnalo „Teatr” visagalio vyriausiojo redaktoriaus A.Salynskio propagandinę pjesę „Marija” – visi kritikai tylėjo kaip vandens į burną prisisėmę. Tik Egmontas tiesiai šviesiai rėžė, kad tai konjunktūrinis niekalas, ir užsitraukė ir didžiojo J.Miltinio rūstybę, ir partijos CK nemalonę.

Dabar net sunku patikėti, kad meno kūrinys ir jo recenzija buvo vertinami kaip politinis veiksmas, galintis lemtingai paveikti menininko ar kritiko likimą. Egmontas šiuo požiūriu taip pat išgėrė visą taurę iki dugno. Maskvoje baigęs A.Lunačiarskio teatro meno institutą, garsųjį GITIS, Egmontas Sovietų Sąjungos sostinėje padarė svaiginamą karjerą – tapo Maskvos teatro valdybos viršininko pavaduotoju. O baigė sargu.

Panašiai jo profesinė karjera suko ir grįžus į Lietuvą – iš visur išvytas E.Jansonas galiausiai įsidarbino psichiatrijos ligoninėje sanitaru. Ir toliau rašė puikius teatrologo straipsnius, skaitė pranešimus teatro konferencijose, visur pabrėždamas, kad tai sanitaro mintys. Iš kitų respublikų atvažiavę teatralai kraipė galvas, kad toks didis kritikas dirba sanitaru. Galų gale gandas pasiekė Maskvą: kas toje Lietuvoje dedasi, gal čia kokia potekstė ar net užmaskuotas protestas. Mūsiškis persigandęs CK, kuris ir buvo Egmontui visur užkirtęs kelius, įdarbino jį pagal specialybę Mokslų akademijos institute per vieną dieną.

Nuostabiausia, kad Egmontas niekad nesiskųsdavo, nesipuikavo likusiais po susidūrimo su sistema randais. Atkurtos nepriklausomybės laikais E.Jansonas paragavo ir dienraščio politikos apžvalgininko duonos, dirbo banke (spaudos atstovu) ir buvo Nacionalinio dramos teatro meno vadovu.

Vis dėlto Egmontas buvo ir liko nepralenkiamas teatro kritikas – tais visuotinio melo ir prisitaikymo laikais toks spektaklių vertintojas buvo tikra dangaus malonė Lietuvos teatrui. Po spektaklio visas teatras laukdavo, ką parašys E.Jansonas. Visi žinojo – jis gali ir suklysti, bet niekada – sumeluoti. Tai buvo auksinių Lietuvos teatro laikų auksinis kritikas. Labiausiai man stigs jansoniško juoko ir nepaprastai gražių dantų šypsenos. Tiesą sakant, aš negalėjau įsivaizduoti pasenusio E.Jansono. Todėl jis liko visiems laikams 69-erių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.