Rusija ketvirtadienį mini 50-ąsias metines nuo „Sputniko” – pirmojo miniatiūrinio dirbtinio palydovo paleidimo, kurio traškantis pypsėjimas sukėlė kosmoso varžybas tarp didžiųjų šaltojo karo valstybių.
„Mes buvome pirmi”, – išdidžiai skelbia populiarus dienraštis „Izvestia”.
„1957 metų spalio 4 dieną 22 val. 28 min. Maskvos laiku žmonija įžengė į naują kosmoso erą. Sovietų Sąjunga į orbitą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą”, – rašo jis.
Sovietų kosmoso programos veteranai padėjo gėlių prie Kremliaus sienos, kur palaidotas Sergejus Koroliovas – kosmoso pionierius, kuravęs „Sputniko” projektą. Netoli Maskvos taip pat buvo atidengtas paminklas šiam palydovui.
Rusijos aviacijos ir kosmoso agentūra „Roskosmos” pranešė, kad Maskvoje buvo pastatyti milžiniški ekranai, kuriuose bus rodomas istorinis paleidimas, tuo metu tapęs milžinišku Sovietų Sąjungos propagandos žingsniu prieš Jungtines Valstijas.
Kaip pažymima „Roskosmos” pranešime, Tarptautinė astronautikos federacija 1967 metais paskelbė spalio 1957 metų spalio 4-ąją Žmonijos kosminės eros pradžios diena.
Palydovą iškėlė raketa-nešėja R-7 iš 5-ojo SSRS gynybos ministerijos mokslinio tyrimo poligono, vėliau pavadinto Baikonūro kosmodromu.
Kosminis aparatas PS-1(paprasčiausias palydovas-1) buvo 58 cm skersmens, 83,6 kg svorio rutulys su keturiomis 2,4 m ir 2,9 m ilgio antenomis baterijomis veikiančių siųstuvų signalams perduoti.
Praėjus 295 sekundėms nuo starto PS-1ir pagrindinis 7,5 tonos svorio raketos skyrius buvo iškeltas į elipsės formos orbitą, kurios apogėjus – 947 km, o perigėjus – 288 km .
315-ąją sekundę po starto „Sputnikas” atsiskyrė nuo raketos-nešėjos antrosios pakopos, ir netrukus jo signalus išgirdo visas pasaulis.
Palydovas PS-1 skriejo 92 dienas, iki 1958 metų sausio 4-osios. Jis 1 440 kartus apsisuko aplink Žemę (maždaug 60 mln. km), o jo radijo siųstuvai veikė dvi savaites po starto.
Nors „Sputniko” paleidimo oficiali sovietų žiniasklaida iš pradžių nesureikšmino, tačiau jis pelnė pagarbios baimės kupinas antraštes Vakarų laikraščiuose ir išmušė iš vėžių Jungtines Valstijas.
1957 metų gruodį paskubomis surengtas JAV palydovo paleidimas baigėsi nesėkme – aparatas vos pakilo nuo žemės ir užsiliepsnojo. Pagal anglišką žodį „flop”, reiškiantį žlugimą, Didžiosios Britanijos dienraštis „London Daily Herald” šį palydovą savo antraštėje pavadino „flopnik”.
JAV pavyko pakartoti SSRS laimėjimą tik 1958 vasario 1 dieną, kai jos paleido antrąjį dirbtinį žemės palydovą „Explorer-1”. Vis dėlto šis palydovas buvo 10 kartų mažesnio svorio nei pirmasis „Sputnikas”.
„Sputniko” paleidimas tapo vienu iš ankstyvųjų Sovietų Sąjungos kosmoso programos pasiekimų. 1961 metais SSRS į kosmosą pasiuntė pirmąjį žmogų – Jurijų Gagariną. Tai buvo dar vienas Jungtinių Valstijų pralaimėjimas.
Tačiau vėliau JAV išsiveržė į priekį, 1969 metais surengdamos pirmąją pilotuojamą misiją į Mėnulį. Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas), tapęs pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje, šį savo žingsnį pavadino „vienu milžinišku žmonijos šuoliu”.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos kosmoso programa neteko didelės dalies lėšų, bet buvo atgaivinta, kai buvo padidintas valstybinis finansavimas ir atsirado tarptautinių projektų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skatina rusų mokslininkus plėtoti kosmoso technologijas. Rusija turi planų pasiųsti zondą į Marsą ir iki 2025 metų surengti pilotuojamą misiją į Mėnulį.
Anksčiau šiais metais V.Putinas išreiškė pasididžiavimą, kad Rusija „nutiesė kelią kosmoso tyrimams”, tačiau pripažino, kad 10-ojo dešimtmečio ekonomikos krizė „padarė neigiamą poveikį jų kosmoso sektoriaus vystymui”.