Virtualioje Erdvėje – realūs mokesčiai

Net ir iš ES šalies elektroniniais kanalais įsigyta prekė dėl mokesčių gali brangti kone dukart

Tautiečiai, pamėginę sėdėdami prie kompiuterio apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse, neretai patiria neplanuotų nuostolių, nes turi sumokėti mokesčius ir į Lietuvos biudžetą.

Nors pirkiniai iš Europos Sąjungos (ES) šalių neapmokestinami, tačiau kartais ir jie tampa nemaloniais siurprizais. Dažnai pirkdamas internetu žmogus net neįtaria, kad Anglijoje ar Vokietijoje registruotos tik įmonės, o prekių sandėliai įkurti Azijoje.

Pakliuvo į kurmių spąstus

„Vienoje JAV elektroninėje parduotuvėje radau spąstus kurmiams. Kaina buvo labai patraukli –

10 JAV dolerių (apie 25 Lt) už kiekvieną. Mano sodyboje šie gyvūnai niokoja veją, todėl ir susigundžiau. Užsisakiau kelias gaudykles”, – pasakojo pavardės skelbti nenorėjęs sodininkas.

Jis mintyse jau skaičiavo sunaikintus kenkėjus, kai atėjo pranešimas iš pašto, kad jo lauktas pirkinys pasiekė Lietuvą.

„Pašte manęs laukė siurprizas. Sutinku, kad spąstų siuntimo kaina didelė, nes šie daiktai tokio pat dydžio kaip alaus dėžė. Tačiau kai reikėjo sumokėti ir muitą bei PVM, o šių mokesčių nebuvau planavęs, paaiškėjo, kad pirkinys ne toks jau ir pigus. Kiekviena gaudyklė su visais mokesčiais man kainavo apie 150 litų”, – atsiduso pašnekovas.

Papildomos išlaidos

Labiausiai kainą išpūtė tai, kad muitas ir PVM buvo skaičiuoti ne nuo prekės kainos, bet nuo bendros pirkinio ir jo siuntimo sumos. Mėginimai diskutuoti su pareigūnais dėl galutinės sumos buvo nesėkmingi.

Dar didesnis nusivylimas įsigytomis prekėmis laukė, kai paaiškėjo, kad lietuviški kurmiai kažkodėl nenori lįsti į aukštos technologijos amerikietiškus spąstus.

Kitų elektroninių parduotuvių pirkėjų patirtis labai panaši. Vienas vilnietis internetu iš JAV užsakė vaikui dovanų. Siuntinys buvo įvertintas 140 dolerių (to meto kursu – 359 litų). Priskaičiavus muitą ir PVM, teko sumokėti dar 80 litų.

Parsivežti lagamine – pigiau

„Jei siunčiamas pirkinys vertinamas iki 75 litų, jis neapmokestinamas, jei privatus asmuo siunčia daiktus kitam asmeniui, neapmokestinama – iki 160 litų. Muitinė siuntos vertę nustato pagal pašto deklaraciją.

Muito tarifas, išskyrus akcizines prekes, tokias kaip tabakas ar alkoholis, siekia 3,5 proc. Be to, reikia sumokėti ir 18 proc. PVM mokestį. Jei siuntos vertė viršija 1208 litus, muitas jau skaičiuojamas pagal kiekvienos prekės muitų tarifus”, – apie muitų skaičiavimo principus pasakojo Vilniaus teritorinės muitinės laikinai einanti pareigas pašto posto viršininkė Onutė Kuosienė.

Apmokestinami net dėvėti drabužiai. Jei siunčiamas elektroninėje parduotuvėje pirktas daiktas, prie jo paprastai būna ir pardavėjo išrašyta sąskaita, pagal kurią nustatoma, kuriai prekių grupei priklauso pirkinys, ir pagal tai skaičiuojamas muitas. Tarifas gali būti ir 2,5 proc., ir didesnis. PVM reikia mokėti bet kuriuo atveju.

Tikrina pasirinktinai

Tačiau ne visiems siuntėjams atsiimant siuntinį tenka daugiau palengvinti kišenę. Muitinė siuntinius gali tikrinti pasirinktinai, todėl yra didelė tikimybė, kad draugo iš JAV išsiųstas siuntinys, neįvertintas didele suma, paprasčiausiai praslys pro budrias pareigūnų akis.

Daugiausia pašto siuntų į Lietuvą keliauja iš Anglijos, JAV, Vokietijos, Danijos, Airijos. Paštui darbo padaugėja prieš šventes – šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas, šv. Valentino dieną. Pavyzdžiui, prieš šv. Kalėdas siuntų būna penkis šešis kartus daugiau nei kitais metų laikais.

Jei tą patį daiktą, už kurį siunčiant paštu tenka mokėti muitą, gabensitės savo bagaže, muitininkai nekreips dėmesio. Be muito galėsite įsivežti prekių, kurių kaina neviršija 170 eurų (586 Lt).

Geografijos pamokos

„Daugiausia mokesčių sumoka iš JAV siuntas gaunantys asmenys. Problema ir tai, kad žmonės neįsigilina, per kokias valstybes bus atsiųsti ES registruotose elektroninėse parduotuvėse pirkti daiktai. Pavyzdžiui, siuntiniai iš Anglijos labai dažnai keliauja per Honkongą, Singapūrą”, – niuansus vardijo O.Kuosienė

Taip nutinka, nes ES dažnai būna registruotas tik įmonės biuras ir įrengta tarnybinė stotis, o sandėliai – visai kitose valstybėse. Muitininkai tokius pirkinius vertina ne kaip įsigytus, sakykim, Didžiojoje Britanijoje, bet kaip atvežtus iš trečiosios šalies. Kartais siuntiniai pirkėjų nepasiekia ir ne dėl pašto kaltės.

„Pastaruoju metu Lietuvos paštas gauna daugiau prašymų iš įvairių užsienio šalių įmonių, užsiimančių elektronine prekyba, sulaikyti siuntas ir neteikti jų gavėjams dėl suklastotų ar netikrų banko sąskaitų, banko kortelių duomenų”, – atskleidė Lietuvos pašto Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė Gintarė Rimkuvienė.

Kitas siuntų srautas, keliantis nerimą ES teisėsaugininkams, keliauja iš Lietuvos. Užsienyje plušantiems tautiečiams giminaičiai ir draugai masiškai siunčia cigaretes ir maisto produktus, kurie Lietuvoje vis dar pigesni.

Sunku konkuruoti

„Pas mus nuo praeitos savaitės už siuntinio pristatymą reikia mokėti nebe 7, bet 9 litus. Be papildomų mokesčių įsigyti prekių neįmanoma”, – pasakojo Vygantas Milašiūnas, bendrovės „Patogu pirkti”, įkūrusios tinklalapį patogupirkti.lt, direktorius.

Penkerius metus prekyba internetu užsiimančios bendrovės vadovas tikino, kad jų apyvarta kiekvienais metais padidėja 50 proc. Knygas internetu dažnai perka užsienyje gyvenantys tautiečiai. Juos labiausiai domina grožinė literatūra.

„Tokių elektroninio verslo apimčių, kaip Vakaruose, Lietuvoje niekada nebus. Pirmiausia, esame mažas kraštas. Lietuviams dar neaktualu taupyti savo laiką, todėl jie renkasi įprastas parduotuves ir didžiuosius prekybos centrus. Tik kylant gyvenimo lygiui, kai žmonės turės daugiau pinigų ir mažiau laiko, mūsų teikiama paslauga išpopuliarės”, – analizavo V.Milašiūnas.

Kita priežastis, kodėl elektroninė prekyba mūsų šalyje dar sunkiai skinasi kelią – konkurencija tarp prekybininkų. Elektroninių parduotuvių savininkai gali pasiūlyti tik patogumą, kad prekė bus pristatyta į namus. Konkuruoti kainomis neįmanoma, nes pridėjus pristatymo mokesčius už tą pačią prekę, įsigytą internetu, tenka mokėti brangiau nei parduotuvėje. O Vakaruose jau tapo geležine taisykle, kad internetu pirkti pigiau nei parduotuvėje.