Mianmaro chunta, prisidengusi nakties tamsa, trečiadienį suėmė daugiau žmonių.
Nauji asmenys buvo suimti nepaisant tarptautinio pasipiktinimo ir tuo metu, kai Jungtinės Tautos (JT) vykdo daug dėmesio sulaukiančią misiją, kuria siekiama nutraukti kruvinas priemones prieš protestuotojus.
Iš Rangūno – didžiausio buvusios Birmos miesto ir vienuolių vedamų demonstracijų prieš dešimtmečiais trunkantį karinį režimą ir didėjančius ekonominius sunkumus centro – išvažiavo mažiausiai aštuoni sunkvežimiai su suimtaisiais, teigė liudininkai.
Viename name prieš Šve Dagono pagodos – svarbiausios budistinės šalies šventyklos, nuo kurios prasidėdavo praėjusios savaitės protestai, liko tik viena 13 metų mergaitė. Ji teigė, kad jos tėvai naktį buvo išvežti.
Priemonės prieš protestuotojus tęsiasi nepaisant vilčių dėl pažangos per JT pasiuntinio Ibrahimo Gambari (Ibrahimo Gmabario) misiją įtikinti chuntos vadovą Thaną Shwe (Taną Šve) atleisti savo geležinį kumštį ir pradėti derybas su namų arešto sąlygomis laikoma opozicijos lydere Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či).
Singapūras, kuris šiuo metu pirmininkauja Pietryčių Azijos šalių asociacijai (ASEAN), kuriai priklauso ir Mianmaras, teigė esąs „padrąsintas ponui Gambari Mianmaro vyriausybės suteiktų priėjimo galimybių ir parodyto bendradarbiavimo”.
Jis taip pat pažymėjo, kad ministras pirmininkas Lee Hsienas Loongas (Li Hsienas Longas) per vieną susitikimą I.Gambari sakė, kad ASEAN, retai komentuojanti įvykius savo valstybėse narėse, nori „nacionalinio susitaikymo ir taikaus perėjimo prie demokratijos” Mianmare.
JT šaltiniai nurodė, kad I.Gambari lapkričio pradžioje turėtų sugrįžti į Mianmarą, kurio generolai mažai kreipia dėmesio į išorinį spaudimą ir retai suteikia JT pareigūnams leidimą atvykti.
Tačiau ženklų, kaip I.Gambari misija ir tarptautinis spaudimas galėtų pakeisti chuntos politiką, nesimato.
Iki šiol ASEAN „konstruktyvaus dalyvavimo” politika nedavė geresnių rezultatų negu Vakarų sankcijos, o tebesitęsiantys areštai rodo, kad I.Gambari pastangos chuntos nepaveikė.
JT žmogaus teisių pasiuntinys Mianmarui Paulo Sergio Pinheiro (Paulu Seržiju Pinjeiru) Ženevoje sakė, kad dabar sulaikytųjų skaičius siekia tūkstančius.
Chunta tvirtina, kad numalšino protestus, panaudodama „mažiausią įmanomą jėgą”, ir teigė, kad atkuriant tvarką žuvo tik dešimt žmonių.
Vis dėlto ji negali nepripažinti, kad protestai, kurie prasidėjo rugpjūčio mėnesį nuo nedidelių eitynių prieš padidėjusias degalų kainas ir išaugo iki masinių demonstracijų, kai kariai paleido šūvius vienuoliams virš galvų, buvo didžiausias iššūkis jos režimui per beveik 20 metų.
Chunta jau atidarė Šve Dagono ir Sulės pagodą, galutinį protesto eitynių tašką, kai aplink jas atitvėrė plačią teritoriją ir beveik į kiekvieną Rangūno gatvių kampą pasiuntė kareivius, neleidžiančius žmonėms būriuotis.
Vyriausybė taip pat pasiuntė gaujas tikrinti namų, ar juose nesislapsto vienuoliai. Vakarų diplomatai teigia, kad tokie reidai kuria baimės atmosferą.
Aung San Suu Kyi Nacionalinė demokratijos lyga, kuri 1990 metais laimėjo istorinius rinkimus, bet buvo armijos nustumta nuo valdžios, nurodė, kad buvo sulaikyta 160 jos narių.
Mianmaras, kuris buvo tapęs viena perspektyviausių Azijos šalių ir didžiausiu ryžių eksportuotoju pasaulyje, kai 1948 metais iškovojo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, dabar yra viena skurdžiausių šio regiono valstybių, nors jame gausu medienos, brangakmenių, naftos ir gamtinių dujų.
Mianmaras taip pat yra tapęs dideliu opiumo, iš kurio gaminamas heroinas, amfetaminų, kontrabandinės medienos bei brangakmenių šaltiniu.