Kuršių nerijos nacionaliniame parke jau baigti gaisravietėje Smiltynės miške išdegusių medynų kirtimo darbai. Dabar atliekami paskutiniai baigiamieji gaisravietės tvarkymo darbai. Medynus gaisravietės dalyse atkurti bus galima ne anksčiau, kaip nuo 2008 metų rudens.
Kaip sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius, Kuršių nerijos nacionaliniame parke išvalyti ir sutvarkyti besiribojantys su gaisraviete pakraščiai, iškirsti sudegę medelynai, atnaujintos mineralizuotos juostos, pataisytos užtvaros, prakirsta dalis proskynų ir atlikta daug kitų darbų, skirtų gaisro padariniams likviduoti bei gaisrų prevencijai vykdyti. Netolimoje ateityje Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų laukia ilgas ir kantrus darbas atkuriant išdegusius plotus, formuojant atviras (smiltpievių) erdves, išryškinant unikalų ir atstatant vietomis gaisro metu pažeistą kopų reljefą, padedant ir kartu sudarant sąlygas gamtai savaime atsistatyti. Todėl bus želdoma tik dalis gaisravietės, bus pastatytas apžvalgos bokštas lankytojams, įrengtas pažintinis takas, pastatyti informaciniai stendai.
Siekiant, kad trapios Kuršių nerijos gamtos vaizdus geriau pažintų ir ugnies daromą žalą įvertintų nacionalinio parko lankytojai, prie Avino kalno automobilių stovėjimo aikštelės paliktas 1 ha dydžio sudegusio medyno plotas. Be to, mokslo ir gamtos stebėsenos tikslais gaisravietėje palikti du nekirsti plotai, užimantys 5 ha. Juose tyrimo barelius įsirengė Botanikos instituto mokslininkai – mikologai, tiriantys grybelines ligas. Šioje gaisravietėje mokslininkų taip pat bus stebimas ir natūralus savaiminis gaisravietės tvarkymasis be žmogaus įsikišimo.
„Dabar ruošiamasi pagrindiniams gaisravietės želdymo darbams, – sakė Eduardas Vaitkevičius.- Gaisravietė Kuršių nerijos nacionaliniame parke bus apsodinama pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu Botanikos ir Miškų institutų parengtą gaisravietės želdinimo projektą. Be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija sudarė sutartį su valstybės įmone Kretingos miškų urėdija dėl sodinukų įsigijimo. Patirtis rodo, kad pirmaisiais metais po gaisro želdyti visiškai negalima, nes karščio specifinė medelių liga – suaktyvintas pūslėtasis gniaužtenis – masiškai pasidaugina ir sunaikina visus sodinukus. Antraisiais metais po gaisro grybo poveikis mažėja, ir sėkmingiausiai galima pradėti sodinimus trečiaisiais metais.”